Lietuvos mokslo istorijos žinynas:

LIETUVOS MOKSLO ISTORIKŲ IR FILOSOFŲ BENDRIJA

 

Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrija (toliau Bendrija arba LMIFB), veikianti nuo 1950 m. kaip gamtos mokslų ir technikos istorikų sambūris prie LTSR Mokslų akademijos (pavadinimas ir priklausomumas institucijoms kito pagal politines ir istorines situacijas). Bendrija, viešu pareiškimu 1987 m. atsiskyrusi nuo priklausomybės Sovietų mokslo istorijos draugijai, 1991 m. apsijungė kartu su analogiškomis Latvijos ir Estijos organizacijomis. Taip įsisteigė Baltijos valstybių mokslo istorijos ir filosofijos asociacija (Baltic Association of the History and Philosophy of Science), kuri 1993 m. buvo priimta į Tarptautinę mokslo istorijos ir filosofijos sąjungos Mokslo istorijos skyrių (International Union of the History and Philosophy of Science, Division of the History of Science). Šioje tarptautinėje organizacijoje Lietuvos bendriją atstovauja Lietuvos Nacionalinis Komitetas, veikiantis nurodytoje Baltijos asociacijoje kaip autonominis Lietuvos mokslininkų vadovaujantis organas.

 

LMIFB vienija asmenis ne tik besidominčius mokslo ir technikos istorija ir su šių sričių filosofijos problemomis, bet svarbiausia − telkia mokslininkus, atliekančius tyrimus minėtose srityse. Bendrija organizuoja konferencijas, seminarus, darbų svarstymus, talkina universitetams, ruošiant visų lygių studijas ir jų programas, rūpinasi narių ugdymu, jų specializacija, palaiko nuolatinį ryšį su Baltijos ir kitų šalių mokslinėmis bei kultūros organizacijomis, dalyvauja šalies ir tarptautiniuose mokslininkų forumuose. Išvardinti tikslai apsprendžia Bendrijos pobūdį ir uždavinius.

 

Bendrija kartu su Latvijos ir Estijos analogiškomis bendrijomis nuo 1958 m. kas trys keturi metai organizuoja Baltijos šalių konferencijas kiekvienoje respublikoje rotaciniu principu. XXI-oji buvo sušaukta 2003 m. Rygoje. Nuo 1994 m. LMIFB rengia kasmetines konferencijas „Scientia et historia“; pastaraisiais metais taip pat talkina Vilniaus Gedimino technikos universiteto kasmetinei konferencijai „Lietuvos mokslo ir technikos istorija“. Bendrija šiandien vienija 51 asmenį ir 27 kandidatus į narius. Bendrijos pastangomis buvo leidžiama mokslinių darbų serija „Iš Lietuvos mokslo istorijos“ (6 t.), „Lietuvos mokslo paminklai“ (9 t.). Nuo pat žurnalo „Mokslas ir gyvenimas“ įsteigimo pradžios (1958 m) bendrija aktyviai dalyvavo jo veikloje, o nuo 1990 m šis leidinys tapo Bendrijos bendravimo su visuomene tribūna. Jos nariai išleido per šimtą knygų, kelis tūkstančius straipsnių. Bendrijos nariai puoselėjo Lietuvos etnokosmologijos muziejų, inicijavo daugelį mokslo ir technikos ekspozicijų bei kitas muziejininkystės veiklas; organizavo visą eilę reikšmingų ekspedicijų ne tik Lietuvoje, bet ir Kaukaze, Tolimuosiuose Rytuose bei kitose vietovėse, kur buvo nusidriekę mūsų tremtinių mokslinės veiklos keliai. Bendrija Kauno technologijos universitete steigė Mokslo ir technologijos istorijos magistrantūrą, paruošė jos programą, modulius, kuriuos sėkmingai realizavo 1998-2005 metų laikotarpyje. Bendrija 1996-1998 m.m. dalyvavo tarptautiniame projekte „History of Science and Technology in the University Education“. Jos nariai buvo pakviesti organizuoti simpoziumus Pasauliniuose mokslo istorikų kongresuose (Mexico-City, 2001 ir Beijing, 2005).

 

Bendrijos pirmininkas – prof. habil. dr. Juozas Algimantas Krikštopaitis

Pavaduotojas – prof. dr. Libertas Klimka

Sekretorė – dr. Birutė Railienė

Bendrijos komitetas: habil. dr. Juozas Algimantas Krikštopaitis; dr. Libertas Klimka; dr. Romualdas Juzefovičius; dr. Birutė Railienė; dr. Ramūnas Kondratas; dr. Romualdas Šviedrys; dr. Edmundas Adomonis; dr. Naglis Kardelis; dr. Alvydas Noreika.