Stasė Matulaitytė, g. 1933-01-12 Parausiuose (Pilviškių valsčius, Marijampolės apskritis), m. 2020-09-20 Vilniuje – bibliotekininkė, pedagogė, bibliografė, mokslo istorikė (gamtos, technikos mokslai); Lietuvos respublikinės, Vilniaus universiteto bibliotekų bibliografė, skyriaus vedėja (1958–1973), Vilniaus universiteto dėstytoja, docentė (1973–1993).
S. Matulaitytė, patyrusi išgyvenimų, sunkiomis pokario sąlygomis mokėsi keliose mokyklose (paaugle liko Lietuvoje 1947 m. ištrėmus tėvus į Sibirą). Ką sugebėjo dirbo, iš dalies giminių remiama mokėsi Šunskų progimnazijoje, Pilviškių gimnazijoje, 1953 m. baigė Alytaus tada vadinamą darbo jaunimo vakarinę mokyklą. Tais pačiais metais įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti bibliotekininkystę. 1958 m. sausio-liepos mėn. dirbo Bibliotekininkystės katedroje vyr. laborante. 1958 m. baigė Vilniaus universitetą, įgijo bibliotekininkystės ir bibliografijos specialybę. Po paskyrimo pradėjo dirbti Lietuvos TSR respublikinės bibliotekos metodininke. Nuo 1961 m. Kaune, nuo 1963 m. Vilniuje dirbo Bibliografijos skyriaus bibliografe ir vyresniąja bibliografe.
Reikšmingu S. Matulaitytei posūkiu į aukštesnį – mokslinių tyrimų kelią tapo jos pažintis ir prasidėjęs bendradarbiavimas su prof., akad. Pauliumi Slavėnu. Pasižymėdama smalsumu ir darbštumu jau Respublikinėje bibliotekoje S. Matulaitytė buvo paskelbusi brošiūrą, straipsnių apie visatą, gamtos reiškinius. Paskatinta skyriaus vadovo Stasio Tomonio noriai ėmėsi bibliografijos „Astronomai“ rengimo, darbe jai teko konsultuotis su garsiu astronomu, matematiku ir mokslo istoriku P. Slavėnu. Pastebėjęs S. Matulaitytės gebėjimą kaupti ir analizuoti mokslinę medžiagą profesorius pasiūlė stoti į aspirantūrą. 1965–1968 m. – Mokslų akademijos Istorijos instituto aspirantė. Prof. P. Slavėno vadovaujama parengė disertaciją Astronomijos dėstymas ir kosmologinės pažiūros senajame Vilniaus universitete (XVIII a. II-oji pusė–XIX a. pradžia), už kurią Vilniaus universitete jai suteiktas istorijos mokslų kandidatės laipsnis, 1993 m. nostrifikuota daktare (humanitariniai mokslai). 1968–1973 m. S. Matulaitytė Vilniaus universiteto bibliotekos Bibliografijos skyriaus vedėja.
1973 metai buvo mokslininkės pedagoginės veiklos pradžia. Be pertrūkio 21 savo veiklos metus ji atidavė pedagoginiam darbui Vilniaus universitete. 1973–1994 m. universiteto Mokslinės informacijos katedros dėstytoja, nuo 1981 m. docentė, nuo 1991 m. Knygotyros katedros docentė. Dėstė Gamtos mokslų ir technikos bibliografijos, Užsienio šalių nacionalinės bibliografijos kursus. Parengė beveik šimtą diplomantų. Išleido keletą mokomųjų ir metodinių leidinių. S. Matulaitytė skelbė mokslinius ir populiarius straipsnius, rengė knygas apie žymius astronomus, Vilniaus universiteto astronomijos observatoriją, jos bibliotekos istoriją, tyrinėjo giminės geneologiją. Leidiniuose „Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai“, „Knygotyra“, žurnaluose „Bibliotekų darbas“, „Lietuvos dangus“, „Tarp knygų“, kituose paskelbė daugiau kaip 600 straipsnių, recenzijų. Buvo didelio skaičiaus enciklopedinio Knygotyros žodyno, Visuotinės lietuvių enciklopedijos straipsnių autorė.
Pasižymėjo iniciatyva, dideliu darbštumu. Su pranešimais konferencijose, knygotyros seminaruose, mokslo istorikų renginiuose pradėjo dalyvauti dar esant gyvam prof. P. Slavėnui, nuo 1991 m. – aktyvi Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrijos narė. 1993 m. stažavo Krokuvos Jogailos universitete (Lenkija). 1971 m. buvo apdovanota Johano Keplerio atminimo medaliu, 1973 m. – Mikalojaus Koperniko medaliu už straipsnius, skirtus jo 400-osioms gimimo metinėms. Paliko rankraščių su aprašytomis savo gimtojo Pilviškių valsčiaus gyventojų biografijomis, giminystės ryšiais.
Svarbiausi veikalai: Astronomai : Bibliografinė rodyklė (1965); Gamtos mokslų ir technikos istorija Lietuvoje : 1940–1971 m. literatūra (1973); Akademikas Paulius Slavėnas (2001); Astronomas Antanas Juška (2002); Senoji Vilniaus universiteto observatorija ir jos biblioteka (2004); Bernardas Kuodaitis ir Lietuvos astronomija (su bendraautoriais, 2007); Istorikas kunigas Vaclovas Strimaitis ir jo artimieji: Strimaičių, Olekų, Varankų, Katilių geneologija (2007).
Pagrindinė literatūra: S. Tomonis. Bibliografė – istorijos mokslų kandidatė // Bibliotekų darbas, Nr. 7 (1971); A. Miežinienė, Ž. Zaveckienė. Tvirto būdo žmogus // Bibliotekų darbas, Nr. 12 (1982); Stasė Matulaitytė : [autobiografinė apybraiža] // Knygotyros katedra (1995); V. Žukas. Matulaitytė Stasė // Knygotyra : enciklopedinis žodynas (1997); Stasė Matulaitytė, bibliotekininkė, bibliografė, mokslo istorikė // Lietuvos mokslo istorikų sąvadas (2010); M. Matulaitytė-Feldhausen. Stasė Matulaitytė : bibliografijos rodyklė (1958–2012) (2013); In memoriam doc. dr. Stasė Matulaitytė (1933–2020) // https://www.kf.vu.lt/naujienos/bendrai/5475-in-memoriam-docente-stase-matulaityte-1933-2020
Nuotrauka iš VU Komunikacijos fakulteto svetainės
Parengė Algimantas Jakimavičius
