1904 09 12                       Gimė Klausgalvų Medsėdžių kaime (Salantų valsčius, Telšių apskritis, Kauno gubernija).¹

1912–1915                        mokėsi Salantų liaudies mokykloje.²

1917 09 16                        mirė tėvas Pranas Jucys, palaidotas Salantuose, Gargždelės kapinėse.²

1922–1923                       mokėsi Kretingos progimnazijoje.²

1923–1927                       mokėsi Plungės „Saulės“ realinėje gimnazijoje.²

1927 09 22                       priimtas į Lietuvos universiteto Matematikos-gamtos fakulteto (MGF) matematikos-fizikos skyrių.³

1931                                   apgynė diplominį darbą „Triodinė lemputė“.⁴

1931 10 20                        pripažintas baigusiu aukštąjį mokslą ir jam išduotas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) baigimo diplomas.⁵

1931 11 01–1933 03 20  tarnavo kariuomenėje, ryšių batalione, radijo kuopoje, eiliniu, vėliau – grandiniu.⁶

1933                                  mirė motina, palaidota Grūšlaukėje.⁷

1933 03 20–1935 01 15  VDU MGF Fizikos katedros (FK) jaunesnysis laborantas.^{8, 9, 6}

1934 09 06                       įregistruota santuoka su Sofija Nezabitauskaite.¹⁰

1935 01 16–1936 12 03  VDU MGF FK vyresnysis laborantas.^{9, 6}

1936                                   paskelbtas pirmasis mokslinis straipsnis [2].

1936 11 14                         gimė sūnus Algis.¹¹

1937 01 01–1938 06 30  VDU MGF FK jaunesnysis asistentas.⁶

1938 06 18–1938 07 29  konsultavosi Mančesterio universitete pas prof. D.R. Hartree.^{12, 13}

1938 07 01–1940 08 31  VDU MGF FK vyr. asistentas.⁶

1939 10 07–1940 05 10  stažavosi Kembridžo universitete (Anglija) pas prof. R. Fowlerį.^{14, 15}

1940 05 10–07 24          Užkluptas karo, gyveno Belgijoje ir buvo internuotas Prancūzijoje.^{16, 17}

1940 09 01–10 31           Vilniaus universiteto Matematikos-gamtos fakulteto Fizikos katedros (MGF FK) vyr. asistentas.⁶

1940 11 01–1940 11 06  Vilniaus universiteto MGF FK adjunktas.¹⁸

1940 11 07–1943 03 17  Vilniaus valstybinio universiteto (VVU) FK docentas.¹⁸

1941 01 25                        VVU MGF tarybos posėdyje apgynė daktaro disertaciją „Teorinis jonų C⁴⁺ ir C⁺⁺ ir neutralaus C tyrimas“ [12] įvertinimu magna cum laude.¹⁹

1941 08 01–1943 03 17  VVU MGF Teorinės fizikos katedros vedėjas.^{6, 20}

1943 03–1944 05           gyveno Vilniuje, dalyvavo nelegalioje universiteto veikloje.²¹

1944 05–10                     gyveno Žemaitijoje, Klausgalvų Medsėdžiuose ir Telšiuose.²²

1944 11 01–1971 11 01   VVU MGF Teorinės fizikos katedros vedėjas (A. Juciui išvykus į doktorantūrą Leningrade, 1949–1950 m. jį laikinai pavadavo doc. A. Misiūnas-Misiukas).^{6, 22}

1945 03 17                       TSRS aukščiausioji atestavimo komisija (AAK) pripažino fizikos-matematikos mokslų kandidato laipsnį ir docento vardą.^{23, 24}

1945 05 15–1946 12 15  LTSR švietimo liaudies komisariato Aukštųjų mokyklų valdybos viršininkas.^{2, 25}

1945 05 30                       gimė sūnus Gediminas.

1947 04 10–1948 07 01  Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto direktorius.^{6, 26}

1949 09 01–1951 09 01  TSRS MA V. Steklovo matematikos instituto Leningrado skyriaus doktorantas (vadovas akad. V.Fokas).²⁷

1951 12 27                         Leningrado valstybiniame A. Ždanovo universitete apgynė fizikos-matematikos mokslų daktaro disertaciją „Kai kurie patikslintieji atomo kvantmechaninio skaičiavimo metodai“ [21, 22].

1952 10 01–1953 06 28 LTSR MA Fizikos-technikos instituto Fizikos, matematikos ir astronomijos sektoriaus vedėjas (ne pagrindinės pareigos).²⁸

1952 12 27                         TSRS AAK patvirtino fizikos-matematikos mokslų daktaro laipsnį.²⁹

1953 06 27                        išrinktas LTSR mokslų akademijos tikruoju nariu.³⁰

1953 06 28–1963 10 01  LTSR MA Geologijos, chemijos ir technikos mokslų skyriaus (nuo 1956 m. reorganizuoto į Fizikos, chemijos ir technikos mokslų skyrių) akademikas sekretorius.³¹

1955–1966                        žurnalo „Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai“ B. ser. redakcinės kolegijos pirmininko pavaduotojas.³²

1956 07                             dalyvavo XI sąjunginiame spektroskopistų pasitarime Lvove, skaitė pranešimą.³³

1956 10 01–1963 10 10  LTSR MA Fizikos ir matematikos instituto (FMI) direktorius.³⁴

1957 01 25–26                dalyvavo Koordinaciniame pasitarime teorinės spektroskopijos ir kvantinės molekulių mechanikos klausimais Maskvoje ir skaitė pranešimą „Atominių spektrų skaičiavimo metodų būklė“.³⁵

1957 12 04–12                su pranešimu dalyvavo XII sąjunginiame spektroskopistų pasitarime Maskvoje.³⁶

1959 12 11                        išrinktas Spektroskopijos komisijos prie TSRS MA prezidiumo Bendrosios fizikos ir astronomijos skyriaus nariu.³⁷

1959 03 17–19                su pranešimu dalyvavo Pasitarime osciliatorių stiprių matavimo bei jų skaičiavimo klausimais Leningrade.³⁸

Nuo 1959 03 19           TSRS MA Spektroskopijos komisijos Sąjunginės banginių funkcijų ir osciliatorių stiprių skaičiavimo bei publikavimo koordinacinės grupės (nuo 1964 m. – atominių spektrų ir atominių konstantų teorijos ir skaičiavimo, nuo 1966 m. – atomų ir atominių spektrų teorijos koordinacinės grupės) pirmininkas.^{38, 39}

1960                               išleista A. Jucio, J. Levinsono ir V. Vanago monografija „Judėjimo kiekio momento teorijos matematinis aparatas“ (rusų k.) [96].

1960 09 23–26           dalyvavo Vilniuje vykusioje TSRS MA Astronomijos tarybos išvažiuojamojoje sesijoje ir skaitė pranešimą⁴⁰ [105].

1961                                A. Jucio iniciatyva FMI įkurta skaičiavimo mašinų laboratorija, gauta elektroninė skaičiavimo mašina BESM 2.^{41, 42} (Po derinimo ir modernizavimo ji, pervadinta BESM 2M, pradėjo veikti 1962 07 13.)

1962 12 09                     suteiktas LTSR nusipelniusio mokslo veikėjo garbės vardas.⁴³

1962 05 28–06 06       Trakuose vyko Vasaros mokykla atomų ir molekulių spektroskopijos klausimais (A. Jucys – organizacinio komiteto pirmininkas). Skaitė paskaitą „Atomo kvantmechaninio skaičiavimo klausimai“.^{44, 45}

1962 06 07–11              Vilniuje vyko Sąjunginis pasitarimas atomų ir molekulių elektroninių sluoksnių kvantinės teorijos klausimais (jame dalyvavo mokslininkai iš Rytų Europos šalių) (A. Jucys – organizacinio komiteto pirmininkas). Skaitė apžvalginį pranešimą „Atomo kvantmechaninio skaičiavimo dabartinė padėtis ir artimiausi uždaviniai“.⁴⁶

1962 11                           išleistas pirmasis „Lietuvos fizikos rinkinio“ numeris; A. Jucys – žurnalo leidimo iniciatorius.⁴⁷

Nuo 1963                      Atomų ir molekulių spektroskopijos problemos mokslinės tarybos pirmininkas.

1963 06 27–29             Rygoje vyko Sąjunginis pasitarimas banginių funkcijų ir osciliatorių stiprių skaičiavimo klausimais (A.Jucys – organizacinio komiteto pirmininkas).⁴⁸

nuo 1963 10 02            LTSR MA Fizikos, technikos ir matematikos mokslų skyriaus akademiko sekretoriaus pavaduotojas.⁴⁹

1964 05 29                    vadovavo Atominių spektrų ir konstantų teorijos ir skaičiavimo mokslinių darbų koordinacinės grupės pasitarimui Vilniuje.⁵⁰

1964 06 15                    skaitė paskaitą Žvaigždžių spektrų vasaros mokykloje Puškine (prie Leningrado).⁵¹

1964 08 29                   šešiasdešimtmečio proga apdovanotas Darbo raudonosios vėliavos ordinu.⁵²

1964 11 30–12 14         lankėsi Budapešto ir Debreceno (Vengrija) mokslo įstaigose ir skaitė paskaitas.⁵¹

1965                               išspausdinta A. Jucio ir A. Bandzaičio monografija „Judėjimo kiekio momento teorija kvantinėje mechanikoje“ (rusų k.) [202].

1965 06 03–16             Palangoje vyko Antroji sąjunginė kvantinės chemijos vasaros mokykla (A.Jucys – organizacinio komiteto pirmininkas); mokykloje buvo perskaitytas dešimties valandų A. Jucio ir A. Bandzaičio kursas „Judėjimo kiekio momento teorija kvantinėje mechanikoje“.^{53, 54}

Nuo 1965                       leidinių serijos „Quantum Theory of Matter“ patarėjų kolegijos narys⁵⁵ (leidiniai buvo rengiami spaudai, apie jų publikavimą informacijos nerasta).

1966 05 05–06            Rygoje vyko Sąjunginis pasitarimas atomo teorijos ir atominių konstantų skaičiavimo klausimais (A.Jucys – organizacinio komiteto pirmininkas).⁵⁶

Nuo 1967                       tarptautinio mokslinio žurnalo „International Journal of Quantum Chemistry“ patarėjų kolegijos narys.⁵⁵ Žr. [432].

1967 07 05–13              dalyvavo Tarptautinėje teorinės fizikos vasaros mokykloje Fraskatyje (Italija), skaitė paskaitų ciklą.⁵⁷

1967 08 29–09 01       dalyvavo Tarptautiniame kvantinės chemijos simpoziume Kutna Huroje (Čekoslovakija) ir skaitė apžvalginį pranešimą „Apie daugiakonfigūracinio artutinumo ir išplėstinio skaičiavimo metodo taikymą atomų struktūroms skaičiuoti“.⁵⁸

1967 11 01                      paskirtas MA Fizikos ir matematikos instituto Kvantmechaninių skaičiavimų sektoriaus vadovu (iki 1971 11 01 – visuomeniniais pagrindais).⁵⁹

1968 06 04–05            Vilniuje vyko A. Jucio vadovaujamas Koordinacinis pasitarimas atomų ir atominių spektrų teorijos ir skaičiavimo klausimais.⁶⁰

1968 08 07                    paskirta Respublikinė premija už darbus kvantinės atomo teorijos srityje.⁶¹

1968 11 28–12 11          lankėsi Greifsvaldo universitete (Vokietija), skaitė paskaitas.^{62, 63}

1968 10 07–12              lankėsi Debreceno ir Budapešto mokslo ir studijų įstaigose, skaitė paskaitas.⁶⁴

1968 04 15–05 06       mokslinė komandiruotė į Angliją Londono Karališkosios draugijos kvietimu. Skaitė paskaitas Oksfordo, Kembridžo, Edinburgo universitetuose ir kitose mokslo ir studijų įstaigose.⁶⁵

1969 06 02–14             Druskininkuose vyko A. Jucio grupės organizuota Vasaros mokykla atomų ir molekulių teorijos klausimais.⁶⁶ Skaitė paskaitų ciklą.⁶⁷

1969 06 16–20             Vilniuje vyko Tarptautinis simpoziumas atomų ir molekulių elektroninių sluoksnių teorijos klausimais (A.Jucys – organizacinio komiteto pirmininkas).⁶⁸ Skaitė apžvalginį pranešimą „Apie atomo teorijos raidą pastarąjį septynmetį ir tolesnius jos uždavinius“ [316].

1969 11 05–19              mokslinė komandiruotė į Prancūziją. Skaitė paskaitas Paryžiaus, Marselio, Liono ir Strasbūro mokslo centruose, Europos atominių ir molekulinių skaičiavimų centre.⁶⁹

1970                              išrinktas tarptautinio mokslinio žurnalo „Molecular Physics“ redakcinės kolegijos nariu.⁷⁰

1970 07 08–11            dalyvavo Tarptautiniame kolokviume atomo teorijos klausimais Žif siur Ivete (Jeef sur Yvette, Prancūzija) ir skaitė kviestinį pranešimą „Apie veidrodinio atspindžio simetrijos naudojimą atomo teorijoje“.^{71, 72} Žr. [298].

1970 08 31–09 11       dalyvavo Tarptautinėje kvantinės chemijos vasaros mokykloje Krokuvoje (Lenkija), skaitė paskaitų ciklą apie patikslintus atomo banginių funkcijų sudarymo metodus.^{73, 72, 74}

1971 06 05                    išrinktas Plungiškių draugijos prezidentu.⁷⁵

1971 03 30–04 06       lankėsi Torūnės M. Koperniko universitete (Lenkija) ir skaitė paskaitas.⁷⁶

1971 08 11–17              dalyvavo IV Kanados simpoziume teorinės chemijos klausimais Vankuveryje, skaitė kviestinį pranešimą „Kai kurie šiuolaikinės atomo teorijos aspektai“.^{77, 78}

1971 10 26–28             vadovavo Sąjunginiam seminarui atomų ir atominių spektrų teorijos klausimais Vilniuje.⁷⁹

1972 04 19–26             mokslinė komandiruotė į Vengriją, skaitė paskaitas Debreceno ir Budapešto universitetuose.^{80, 81}

1972 08 05–17             dalyvavo III tarptautinėje konferencijoje atomo fizikos klausimais Boulderyje (JAV), skaitė kviestinį pranešimą; po konferencijos lankėsi Čikagos universitete ir Nacionaliniame standartų biure Vašingtone.^{82, 83}

1973                               „Mokslo“ leidykla išleido A. Jucio ir A. Savukyno monografiją „Atomo teorijos matematiniai pagrindai“ (rusų k.) [369].

1973 02 19–23              dalyvavo Sąjunginiame seminare atomo ir atominių spektrų teorijos klausimais Bakurianyje (Gruzija) (A.Jucys – organizacinio komiteto pirmininkas).⁸⁴ Žr. [375].

1973 11 14–16                dalyvavo Sąjunginiame seminare atomo ir atominių spektrų teorijos klausimais Rygoje (A.Jucys – organizacinio komiteto pirmininkas).^{85, 86} Žr. [754].

1973 12 12–1974 01 20 mokslinė komandiruotė į Kanadą, Vaterlu universitetą.⁸⁷

1974 02 04                     mirė Vilniuje.⁸⁸

1974 02 06                     palaidotas Vilniuje, Antakalnio kapinėse.

 

Naudojamos archyvų santrumpos:

JA – A. Jucio archyvas, saugomas Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos rankraščių skyriuje, 285 fonde;

JMK – A. Jucio memorialinis kambarys – jo buvęs kabinetas MA Fizikos ir matematikos institute (dabar VU Teorinės fizikos ir astronomijos institutas), Vilnius, A.Goštauto g. 12, 427 k.;

LCVA – Lietuvos centrinis valstybės archyvas;

LMAA – Lietuvos mokslų akademijos archyvas;

VUB RS – Vilniaus universiteto bibliotekos rankraščių skyrius.

 

¹ A. Jucio kadrų įskaitos lapas // JA, b. 20, l. 1.

² Jucys A. Keletas žodžių apie tėviškėlę brangią.

³ Adolfo Jucio studento byla // LCVA, f. 631, ap. 7, b. 4282, l. 16.

⁴ Adolfo Jucio studento byla // LCVA, f. 631, ap. 7, b. 4282, l. 8.

⁵ VDU baigimo diplomas // JMK.

⁶ Kadrų įskaitos lapas // JA, b. 20, l. 3.

⁷ Kadrų įskaitos lapas // JA, b. 20, l. 7.

⁸ VDU MGF tarybos posėdžių protokolai // VUB RS, f. 96, b. VDU6, p. 166; b. VDU7, p. 147.

⁹ VDU MGF tarybos posėdžio protokolas // VUB RS, f. 96, b. VDU7, p. 147.

¹⁰ Vedybų metrikų išrašas // JA, b. 13.

¹¹ Makariūnienė E., Klimka L. Lietuvos fizikų ir astronomų sąvadas. – V., 2001. – P. 57.

¹² VDU MGF tarybos posėdžio protokolas // VUB RS, f. 96, b. VDU8, p. 93.

¹³ Susipažino su užsienio laboratorijomis // Lietuvos aidas. – 1938, liep. 30.

¹⁴ LCVA, f. 631, ap. 3, b. 283, p. 39.

¹⁵ VDU MGF tarybos posėdžio protokolas // VUB RS, f. 96, b. VDU8, p. 401.

¹⁶ Lietuvos pasiuntinybės Briuselyje raštas // LCVA, f. 631, ap. 3, b. 283, l. 58.

¹⁷ A. Puodžiukyno laiškas R. Karazijai 1982 06 24 // JMK.

¹⁸ Kadrų įskaitos lapas // JA, b. 20, l. 5.

¹⁹ Diplomas // JA, b. 14.

²⁰ VDU MGF tarybos posėdžio protokolas // VUB RS, f. 96, b. VDU9, p. 120.

²¹ Žmonos S. Jucienės pasakojimas 1976 11 17 // JMK.

²² Ušpalis K., Šenavičienė I., Kuzmickytė L. Fizikos mokslo raida Lietuvoje pokario metais. – V., 1993. – P. 11.

²³ Diplomas // JA, b. 16.

²⁴ Diplomo nuorašas // LMAA, f. 1, ap. 9, Nr. 3751, l. 6.

²⁵ LTSR švietimo liaudies komisaro įsakymas // JA, b. 22.

²⁶ LTSR švietimo ministro įsakymas // JA, b. 26.

²⁷ A. Jucio doktorantūros ataskaita // Išrašas JMK.

²⁸ MA prezidento įsakymas // LMAA, f. 1, ap. 9, b. 3751, l.

²⁹ Diplomas // JA, b. 28.

³⁰ MA visuotinio susirinkimo nutarimas // LMAA, f. 1, ap. 9, b. 3751, l. 17.

³¹ MA prezidento įsakymas // LMAA, f. 1, ap. 9, b. 3751, l. 106.

³² Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – V., 1968. – T. 2. P. 429.

³³ 1956 m. akademiko ataskaita // JMK, l. 1.

³⁴ MA prezidento įsakymai // LMAA, f. 1, ap. 9, b. 3751, l. 86, 105.

³⁵ Pareiškimas dėl komandiruotės // LMAA, f. 1, ap. 9, b. 3751, l. 72.

³⁶ 1957 m. akademiko ataskaita // JMK, l. 4.

³⁷ TSRS MA prezidiumo biuro nutarimas // JA, b. 1883, l. 213.

³⁸ 1969 m. akademiko ataskaita // JMK, l. 2.

³⁹ TSRS MA Spektroskopijos komisijos koordinacinės grupės veiklos medžiaga // JMK.

⁴⁰ VVU Astronomijos biuletenis. – 1960, Nr. 2, p. 3.

⁴¹ Žukauskas K., Karazija R. Elektroninės skaičiavimo technikos panaudojimo Lietuvoje pradžia.

⁴² Respublikinis Mokslų akademijos Skaičiavimo centras // Tiesa. – 1962, liep. 14.

⁴³ Pažymėjimas // JA, b. 39.

⁴⁴ Vasaros mokyklos programa ir ataskaita // JA, b. 1849.

⁴⁵ Kronika // Lietuvos fizikos rinkinys. – 1962, t. 2, Nr. 3–4, p. 429.

⁴⁶ 1962 m. akademiko ataskaita // JMK, l. 3.

⁴⁷ Karazija R. Žalias teorijos medis. – V., 2003. – P. 117.

⁴⁸ 1963 m. akademiko ataskaita // JMK, l. 6.

⁴⁹ Nutarimas // LMAA, f. 1, ap. 2, b. 807, l. 143.

⁵⁰ Pasitarimo protokolas // JMK.

⁵¹ 1964 m. akademiko ataskaita // JMK, l. 5.

⁵² Pažymėjimas // JA, b. 41.

⁵³ Kronika // Lietuvos fizikos rinkinys. – 1966, t. 6, Nr. 1, p. 153.

⁵⁴ 1965 m. akademiko ataskaita. // JMK, l. 4, 8.

⁵⁵ Susirašinėjimas su P.-O. Löwdinu // JA, b. 696.

⁵⁶ 1966 m. akademiko ataskaita // JMK, l. 7.

⁵⁷ Komandiruotės ataskaita // JA, b. 1750.

⁵⁸ Simpoziumo programa // JA, b. 1746.

⁵⁹ MA prezidento nutarimas // JMK, A.Jucio asmens byla.

⁶⁰ Kronika // Lietuvos fizikos rinkinys. – 1968, t. 8, Nr. 5–6, p. 1007.

⁶¹ Diplomas // JA, b. 48.

⁶² Komandiruotės ataskaita // JA, b. 1839.

⁶³ Kronika // Lietuvos fizikos rinkinys. – 1969, t. 9, Nr. 3, p. 607.

⁶⁴ Komandiruotės ataskaita // JA, b. 1834.

⁶⁵ Komandiruotės programa ir ataskaita.

⁶⁶ Kronika // Lietuvos fizikos rinkinys. – 1969, t. 9, Nr. 5, p. 981.

⁶⁷ 1969 m. akademiko ataskaita // JMK, l. 4.

⁶⁸ Simpoziumo programa // JA, b. 1865.

⁶⁹ Komandiruotės ataskaita // JA, b. 1807.

⁷⁰ Susirašinėjimas su A.D. Buckinghamu // JA, b. 446.

⁷¹ Komandiruotės ataskaita // JA, b. 1813.

⁷² Kronika // Lietuvos fizikos rinkinys. – 1971, t. 11, Nr. 5, p. 895.

⁷³ Komandiruotės ataskaita // JA, b. 1801.

⁷⁴ 1970 m. akademiko ataskaita // JMK, l. 4.

⁷⁵ Adomavičienė R. Akademiko A. Jucio ryšiai su Plunge [809].

⁷⁶ Komandiruotės ataskaita // JA, b. 1804.

⁷⁷ 1971 m. akademiko ataskaita // JMK, l. 4.

⁷⁸ Simpoziumo programa ir komandiruotės ataskaita // JA, b. 1785.

⁷⁹ Seminaro medžiaga // JMK.

⁸⁰ Komandiruotės ataskaita // JA, b. 1834.

⁸¹ 1972 m. akademiko ataskaita // JMK, l. 5.

⁸² Komandiruotės ataskaita // JA, b. 1771.

⁸³ Informacija apie konferenciją [392].

⁸⁴ Komandiruotės ataskaita // JA, b. 1902.

⁸⁵ Komandiruotės ataskaita // JA, b. 1903.

⁸⁶ 1973 m. akademiko ataskaita // JMK, l. 3, 7.

⁸⁷ Komandiruotės ataskaita.

⁸⁸ Adolfas Jucys [nekrologas] // Tiesa. – 1974, vas. 5.