JUZEFO BYCHOVIECO
MENAS UŽKIRSTI KELIĄ LIGOMS (remiantis Imanuelio Kanto mokymu, vertimas)
Ištraukas į lietuvių kalbą išvertė Gražina Navickaitė.
Minime Imanuelio Kanto 300-ąsias gimimo metines, dalinamės Gražinos Navickaitės išverstomis ištraukomis iš Juzefo Bychovieco (Bychowiec, Józef Władysław 1778–1845) veikalo (išleisto Vilniuje 1843) ir susijusio su medicina, sveikata, higiena ir gebėjimu išvengti ligų ir sulaukti išmintingos senatvės remiantis I. Kantu.
Originalus tekstas e-pavelde: https://www.epaveldas.lt/preview?id=C100000275994
Dėkojame Reginai Vaišvilienei už sumanymą, tarpininkavimą ir straipsnį Vorutoje:
https://www.voruta.lt/juzefas-bychovecas-ir-jo-leidinys-sztuka-zapobiegania-chorobom-sveikatos-filosofija-remiantis-kantu/
M E N A S UŽKIRSTI KELIĄ LIGOMS. TRUMPAI, IŠDĖSTYTA VOKIETIJOS GYDYTOJŲ, PAPILDYTA ĮŽANGA, VIETINIŲ POŽIŪRIŲ Į RŪPINIMĄSĮ SVEIKATA PRIETARŲ PARODYMU, PAMĄSTYMAIS APIE RELIGINĘ HIGIENĄ IR IŠSAMIAUSIA PASKAITA APIE HIGIENOS TAISYKLES
Juzefo Bychowco
Spausdinti leista, po spausdinimo pateikiant egzempliorius nustatyta tvarka Cenzūros komitetui. Vilnius, 1840 m. balandžio 28.
Cenzorius, Vilniaus Mediko-Chirurginės Akademijos Patarėjas Jan Waszkiewicz
DIDŽIAI GERBIAMAM GRAFUI MYKOLUI PLIATERIUI (lenk. MICHAL PLATER) ZYBERKUI (lenk. ZYBERG) TEISINGAM VYRUI, MYLINČIAM TEISINGUMĄ IR MOKSLĄ IŠ PAGRINDŲ,
Su giliu pagarbos jausmu savo darbą skiriu.
ĮŽANGA
„Turime savęs paklausti, kokį gyvenimo būdą mums rodo prigimtis“.
„Į šį klausimą yra dvejopas atsakymas, nes vieni žmogui priskiria pojūčius, kiti protą. Vieni aukščiausiu gyvenimo tikslu laiko proto tobulinimą, kiti tuo tikslu laiko materialinę gerovę.“
„Kas nori pažinti žmogų, tegul pasistengia ištirti jo struktūrą, jo polinkius, jo poreikius, jo santykius ir gyvenimo sąlygas“.
„Pagal struktūrą žmogaus organai dalijasi į dvi klases: gyvenimo organai, skirti lavinimuisi, elgesiui ir kūno vystymui, kiti minties ir valios organai“.
Pateikiami panašumai ir skirtumai tarp žmogaus ir gyvūno.
Aiškina apie kūno ir proto vienybę, tik bendra jų priežiūra leidžia išlaikyti sveikatą ir žmogaus prigimties paskirtį.
Aptariama medicinos ir gydymo pažanga.
„Šio leidinio tikslas parodyti priemones, kaip gyventi pagal gamtos/prigimtines nuostatas; be to, kokiais būdais užkirsti kelią ligoms“.
„Leidinį galima laikyti kaip sudarytą iš dviejų veikalų: vienas trumpas tiems, kas siekia greito mokslo tokiame svarbiame dalyke, kitas ilgesnis, skirtas gilesnio tyrimo mylėtojams.
Autorius pritaikė savo darbe Kanto nuomonę apie proto valdymo galią prieš liguistus jausmus. Turėjau garbės klausytis to garbaus vyro, todėl negalėjau neišbandyti to pats, kad aprašyčiau jo gyvenimą, jo filosofijos metodus.“
MENAS UŽKIRSTI KELIĄ LIGOMS
I. KUO PAGRĮSTAS TAS MENAS?
„Žmogus gali paveikti savo kūną ir savo sielą, gali valdyti mintis ir protą, jeigu gerai pažino gyvenimo suvokimo taisykles…“
Kalba apie būtinybę lavinti ne tik kūną, bet ir protą. Tam turi būti pajungti visi žmogaus organai (rega, klausa). Kad užkirstum kelią ligoms, turi pažinti gręsiančius poveikius kūnui ir protui.
II. TVARKA
„Tvarka žmogaus gyvenime atsirenda iš taisyklių protui ir kūnui, o jų įgyvendinimas sukelia mums malonumą“.
„Jau vakare reikėtų nutarti, ką ir kokia tvarka veiksime rytoj“.
„Iš visų gyvūnų vienintelis žmogus turi visuotinės tvarkos jausmą…“
III. SAIKAS
„Saikas yra viso mūsų elgesio proto valdymo pasekmė; nedaryti nei perdaug nei permažai, visada išlaikyti protingą vidurkį, išlaikyti proto linksmumą ir kūno sveikatą.“
Kalba apie saiko būtinumą valgant ir geriant.
„Retai pavyksta protinis darbas esant pilnam skrandžiui, ir kenkia sveikatai.“
IV. ŠVARA
Pasakoja apie prausimosi, kūno ir rūbų priežiūros reikšmę.
V. KŪNO TRYNIMAS
Kalba apie odos šveitimo/trynimo naudą kraujotakai ir ligų prevencijai.Galima naudoti įvairias priemones: ranką, kempinę, flanelę ar kitą audinį. Geriausia šepetį tiek minkštą, tiek kietą.Tai daryti ryte ir vakare.
„Galima pateikti daug pavyzdžių, kai tinkamas trynimas taikomas odos ligų, skrandžio ir žarnyno, artrito, reumato, paralyžiaus ir pagaliau, esant silpnumui, gydyti.“
VI. JUDĖJIMAS
Kalba apie judėjimo svarbą tiek fizinių, tiek dvasinių negalavimų gydymui.
VII. PASIVAIKŠČIOJIMAS
Tam tinka bet kuris metų laikas, nepriklausomai nuo oro ir vietos, apsaugo nuo daugelio skausmų ir ligų.
VIII. JODINĖJIMAS IR VAŽIAVIMAS KINKINIU
„jojimas tinka silpniems žmonėms, negalintiems ilgai išsilaikyti ant kojų, hipohondrikams ir tiems, kurie turi virškinimo bėdų, arba neturi laiko pasivaikščiojimams.“
„Pasivažinėjimas atviru kinkiniu toks pat sveikas, kaip ir jojimas.“
IX. MAUDYMASIS
Naudingas tiek žiemą, tiek vasarą, stiprina kūną, ypač plaukimas.
X. KAIP ELGTIS VALGANT?
„Negalima valgyti greitai ir ryti maistą nekramčius; reikia gerai sukramtyti, kad seilės susijungtų su maistu ir virškinimui skrandyje padėtų, leiskim pajusti patiekalo skonį, tada daug nevalgysim…“
Rašo apie paprasto, sveiko, lengvai virškinamo maisto svarbą.
„Reikia maišyti augalus su mėsa, kas suteikia jėgos ir drąsos.“
Rašo apie maisto sudėties ir gausumo priklausomybę nuo klimato, metų laiko, amžiaus ir pan.Prie stalo reikia sėsti geros nuotaikos, mažiau mąstyti, eiti miegoti ne anksčiau kaip po dviejų valandų pavalgius.
XI. MIEGOJIMAS
Apie pasirengimą miegui ir jo svarbą, priklausomybę nuo amžiaus.
Perdaug ilgas miegas skubina senatvę, per trumpas silpnina mintis ir kūną. Rekomenduojama miegoti naktį, o ne dieną.
XII. ANKSTYVAS ATSIKĖLIMAS
„Įprotis anksti eiti miegoti ir anksti keltis labai padeda protinių jėgų ir kūno vystymuisi.“
XIII. PLAUČIŲ STIPRINIMAS
Rašo apie plaučių, kaip pagrindinio gyvybės organo, stiprinimą garsiai kalbant, skaitant, net rėkiant. Svarbu sulaikyti orą plaučiuose ir viską iškvėpti, ypač prieš miegą.
XIV. ŽAIDIMAI ARBA KŪNO UGDYMAS
Pažymima žaidimų gryname ore svarba fizinei ir protinei veiklai stiptinti.
XV. GALVOS PRIEŽIŪRA
Rašoma apie galvos tinkamą priežiūrą. Ji neturi perkaisti dėl šiltų kepurių, turi būti plaunama švariu vandeniu ir net masažuojama, esant skausmui.
XVI. DARBAS
„Darbas yra žmogaus saldaus gyvenimo prieskonis; be jo nėra tyro džiaugsmo, nei tikros sveikatos.“
„Darbas geriausias vaistas nuo daugelio ligų; net nedideli skausmai išnyksta ir narsumas užima jų vietą.“
XVII. PROTO ĮTAKA SVEIKATAI
„Protas per vaizduotę, suvokimą, mintis, jausmus, polinkius, stiprius sukrėtimus ir sumanymus veikia kūną.“
Pasakoja apie minčių galią, kuri bailų žmogų gali paversti didvyriu. Tad kodėl ši galia negalėtų nuvyti ligas ir sustiprinti sergantį žmogų labiau nei vaistai.
XVIII. VALIOS GALIA
„Žmogus gali save valdyti, jeigu to tikrai nori; gali valdyti savo vaizduotę, jausmus ir siekius; gali suteikti jiems kryptį…“
Svarsto, kad žmogus gali apsisaugoti nuo ligų savo valios jėga. Tam žmogus turi naudoti valią pagal religijos ir proto įsakymus.
XIX. PROTO ĮDARBINIMAS
„Kaip kūno sveikata reikalauja judėjimo ir savo jėgų ugdymo, taip reikia dirbti protu.“
Rašo apie knygų skaitymo svarbą proto lavinimui. Pažymima, kad apie pasaulio pažinimą rašoma daug knygų ir išvardinami autoriai: Kantas, Šekspyras, Gėtė ir kiti.
„Kiekvienas turi savo protu išsiaiškinti savo prigimtį, t.y. filosofuoti, nes filosofija pirmiausia yra savęs pažinimas;“
Rašo, kad muzika taip pat turi įtakos sveikatai.
„Muzika puikiai įlieja žmogui stiprinančio balzamo, kuris mažina liūdesį, rūpesčius, skausmą ir žadina drąsą.“
Sveikatą gerina ir rašymas, teatro bei kitų viešų renginių lankymas.
XX. LINKSMUMAS, VILTIS IR DRĄSA
„puoselėkim savyje švarią širdį, linksmą protą, kuo užkirsime kelią daugeliui ligų.“
Viltį ir drąsą autorius sieja su tikėjimu Dievu.
XXI. TIKĖTINŲ RŪPESČIŲ, BAIMIŲ, LIŪDESIO VENGIMAS
Tikėjimas Dievu nuveja liūdnus įsivaizdavimus, kurie kenkia sveikatai. Juos reikia vyti ir neleisti jiems bujoti.
XXII. NEVALDOMI SUKRĖTIMAI IR AISTROS
Rašo, kad nevaldomi sukrėtimai atsiranda netikėtai ir kenkia. Kenkia pyktis, pavydas, nepykanta ir kiti jausmai, kuriems reikia skirti jėgas suvaldyti.
XXIII. ILGO GYVENIMO IR SVEIKATOS SĄLYGOS
Autorius cituoja įvairių veikėjų pasisakymus apie ilgo gyvenimo receptus. Tarp jų: negausus, bet sveikas maistas, šilti rūbai, priklausonmai nuo metų laiko, stabilios temperatūros būstas, judėjimas, švara, reti vizitai pas gydytojus, bet ne šarlatanus, proto stabilumas, širdies linksmumas ir pasipriešinimas kančioms.
XXIV. ŽMOGAUS GYVENIMO TRUKMĖS APSKAIČIAVIMAI
Autorius pateikia anglų sudarytą lentelę, kurioje nurodoma gyvenimo trukmė priklausomai nuo amžiaus.
Kaime ir miesteliuose žmonės gyvena ilgiau nei dideliuose miestuose.
PAPILDOMI KAI KURIE GYDYMO PASTEBĖJMAI
Pateikia pavyzdžius apie įvairių negalavimų gydymą natūraliomis priemonėmis.
Pvz. Podagros gydymas:
mėnesį valgyti žemuoges;
gerti šviežią karvės pieną su trupučiu cukraus ar druskos;
gerti tik šiltus, o ne šaltus gėrimus.
Sąnarių gydymui tinka vanduo su imbieru ir pienu, cukrumi arba sviestu.
Akmenligės prevencijai gali būti nestiprus alus.
Jėgų ir linksmumo suteikia vynas.
Stiprūs gėrimai su saiku padeda nuo šalčio ir drėgmės poveikio.
Aprašomos teigiamos arbatos ir kavos savybės.
Seniems, sveikstantiems ir liguistiems žmonėms padeda šokoladas.
APIE PROTO GALIĄ, KAI DĖL TVIRTŲ NUOSTATŲ GALIME NAIKINTI SAVYJE LIGŲ POJŪČIUS
„Stoikų nuostata kentėk ir saugokis (sustine et abstine), priklauso praktinei filosofijai ne tik, kaip privalumas, bet ir kaip medicinos priemonė.“
Žmogus ieško pagalbos materialinėm priemonėm, farmacijoje ar chirurgijoje. Tokie išlepimai, siekiant patogumo, yra: 1) šiluma, 2) miegas, 3) sveikos asmenybės rūpestinga priežiūra.
Autorius visus šiuos tris punkus kritikuoja, kaip darančius priešingą poveikį sveikatai.
I. SAVĘS KANKINIMAS ĮSIVAIZDUOJAMAIS SKAUSMAIS, ARBA HIPOCHONDRIJA
Kartais ligoniai įsivaizduoja jaučią visas ligas, aprašytas knygose. Tokie nelaimėliai kenčia, o susirgus iš tikrųjų, nemoka atsispirti ligai.
II. MIEGAS
Pasakoja, kad kiekvienam žmogui yra skirtas tam tikras kiekis miego. Kas miega perdaug, negali tikėtis vėlyvos senatvės. Protui geriau vienas miegas naktį, nei poguliai dieną. Negalėjimas užmigti naktį priskiriamas prie ligos požymių.
Kalbant apie nemigą, siūloma kankinačias mintis pasukti, kaip akys pasukamos į kitą pusę, nenorint žiūrėti į nepatinkantį objektą.
III. VALGIS IR GĖRIMAI
Rekomenduoja ir aiškina koks maistas ir gėrimai yra tinkamiausi, kaip juos įsisavina žmogaus organizmas priklausomai nuo amžiaus.
IV. LIGŲ POJŪČIAI DĖL NETINKAMO MĄSTYMO
Kalbama apie mąstymo dietą, kada būtina atskirti mąstymą nuo fizinės veiklos, valgant, vaikštant nereikia apkrauti kūno mąstymu.
V. LIGŲ VENGIMAS IR ATSIKRATYMAS PAGAL POŽIŪRĮ Į KVĖPAVIMĄ
Dalijasi patirtimi, kai sloga ir kosulys kankino autorių, ypač naktimis. Padėjo gilaus kvėpavimas per nosį pratimai.
VI. APIE ĮPROTĮ KVĖPUOTI UŽČIAUPTA BURNA
Toks įprotis labai sveikas, ypač naktį.
PABAIGA
„Ligų atvejai, kurių pajutimus valdo protas tvirta žmogaus valia, yra visokio pobūdžio mėšlungiai.“
Deja, ne visus juos pavyksta suvaldyti, kartais jie tokie stiprūs, kad nusiteikimo galia jų nepavyksta įveikti.
Autorius kentėjo nuo galvos spazmų, kurie neleido dirbti protinio darbo, silpnino pajėgumus. Kantas tą ligą vadino sanarių liga, kuri persimeta į smegenis.
————————————-
„Šis Kanto traktatas daugelį mūsų supykdo. Vieni, net neskaitydami jo veikalų, ištikimi kokio nors autoriteto priesakų žodžiams, pasakys, kad Kanto filosofija tamsi, perdaug metafizinė; kiti , kad jo stilius nepriimtinas. Šviesa ir tamsa rašyme aiškiai realiatyvu: įpratusiam prie nuolatinio ir oraus mąstymo, akivaizdaus, lengvo ir naudingo, įpratusiam prie blizgučių ir įvairiaspalvių gabaliukų, drugelis rašinyje šlykštus; vertina tai kaip painiavą, nuobodžią ir nenaudingą. Tačiau yra tie, kurie tokį priekaištą vertina kaip užsienyje leidžiamą darbą, net prancūzų ir lenkų kalbomis, pvz Victora Cousin, organinių būtybių teorija.“
„Niekada negalėjau, dabar negaliu, ir negalėsiu šiame gyvenime suprasti to, kad žmogus, turintis ypatingus proto gebėjimus, paskyręs visą gyvenimą protinei veiklai, tik siekdamas pasitarnauti žmonijai ir jos teisingu švietimu, galėjo rašyti pats to nesuprasdamas.“
„Smalsus ir mokytas skaitytojas veikalo gale ras gyvenimo ir proto mokslo aprašymą, t.y. ypatingo proto giganto filosofiją: gal ji nepasirodys tokia sunki, kaip kai kam atrodo;“
„Dviejų metų laikotarpį, praleistą mokantis Karaliaučiaus universitete, vertinu kaip mieliausią gyvenimo akimirką. Pažinau vyrą, kuris gyveno, kaip mokė; kuris negyveno, kaip norėjo, skatinamas proto troškimo, bet, kaip turėjo pagal siaurai suprantamas moralės nuostatas: apšvietė mokslą ir pavyzdžiu nešė gerąją laisvę ir nuolatinį sąžiningumą…“
PAMOKYMAS IR ĮTVIRTINIMAS GYVENIMO BŪDO IR LIGŲ PRIEŽASČIŲ VIETINIAI PRIETARAI, MINTYS APIE RELIGINĘ HIGIENĄ
T A I P P A T IŠSAMIAUSIA PASKAITA APIE SVEIKATOS PRIEŽIŪRĄ, ARBA KELIĄ LIGOMS UŽKIRSTI
Ši dalis iš esmės nesiskiria nuo pirmosios. Joje pateikiami pavyzdžiai, filosofiniai pamąstymai, išsamiau nagrinėjami pirmoje dalyje išvardinti dalykai:
- aprašoma diskusija apie Dievo reikšmę, žmogaus gyvenimo būdą, elgesį, jo pasėkmes ir ligas. Klasifikuojami žmogaus poreikiai į instinktyvius, moralės ir proto. Pateikiami pamąstymai apie tikėjimo svarbą, religinę higieną, krikščionybę, kuri davė ypatingai daug žmogaus vystymuisi.
- aptariami žmogaus vidiniai ir išoriniai pojūčiai: regėjimas, klausa, uoslė, skonis, lietimas.
- analizuojamos žmogaus aistros. Žmogaus polinkiai/instinktai tokie, kaip meilė, savigarba, kaupimas, baimė ir pan. kurie turi būti tenkinami moralės rėmuose, nes priešingu atveju jie tampa tokiomis aistromis, kaip nuolankumas, įtarumas, gudrumas, pyktis, kerštas ir pan. Žmogus supanašėja su gyvūnais: gaidžiu ir bezdžione, kalakutu ir povu, urzgiančiu šunimi ir pan. Nuo to žmogus tik kenčia ir kenkia savo organizmui.
- aprašoma, kaip meilė, vitis, džiaugsmas, drąsa, pyktis, neapykanta, kerštas, gailestis, liūdesys, pavydas, baimė, išgąstis, sielvartas veikia žmogaus organizmą, jo kūną ir protą
- vertinama oro, kuriuo žmogus kvėpuoja, įtaka jo organizmui bei prisitaikymas skirtingoms klimatinėms zonoms, gamtinių reiškinių (metų laikų, temperatūros, vėjo, perkūnijosir pan.) įtaka atskirų žmogaus organų veiklai.
- pateikiama keletą pastabų dėl aprangos higienos, kuri daro įtaką atskirų organų veiklai ar padeda išvengti ligų.
- vertinama maudymosi svarba odai, kraujotakai, nervų sistemai ir muskulatūros vystymui.
- analizuojama maisto struktūra, žmonių maitinimosi įpročiai priklausomai nuo gyvenimo ir klimatinių sąlygų.
- vertinami gėrimai, jų nauda arba žala organizmui. Vynas, nedideliais kiekiais, gali būti naudojamas kaip vaistas. Itin kritikuojamas degtinės vartojimas.
- aprašoma su įvairiais pavyzdžiais kaip judėjimas ir kūno tobulinimas padeda išsaugoti gerą sveikatą, visų žmogaus organų veiklą.
- analizuojama poilsio, pramogų ir miego svarba.
- daug dėmesio autorius skiria polinkiui mylėti arba kūniškos meilės filosofinei analizei. Aprašo santuokinio gyvenimo problemas, kai skirtingi požiūriai į meilę sukelia ligas, psichikos sutrikimus, skatina neištikimybę.
- analizuoja žmogaus polinkį ligoms. Dažnai toks polinkis būna nerviniu pagrindu ir to išvengti padeda gyvenimo būdo, įskaitant mitybą, fizinį ugdymą, keitimas. Taip pat autorius vardina atskirų organų (plaučių, skrandžio ir pan.) silpnybes bei galimybes su jomis kovoti.
- autorius gilinasi į ligonių gyvenimo būdą ir pateikia keletą pasiūlymų dėl jų dietinės priežiūros. Ligoniams tinka gyvulinės kilmės maistas ( 2-3 metų gyvulio senumo jautiena, kelių dienų veršiena, aviena, neriebus kiaulienos kumpis, žvėriena, paukštiena, išskyrus žąsieną ir antieną). Žuvys nėra tinkamiausias maistas ligoniams, nes jos sunkiai virškinamos, kai kurios labai riebios, o silkė iš vis draudžiama. Dietai tinka karvės pienas ir jo produktai, kiaušiniai, tik būtina vengti druskos.
Ligoniams tinka tradiciniai augalinės kilmės produktai (špinatai, salotos, kopūstai, morkos, ropės, bulvės ir pan.) bei visų rūšių kruopos. Atsargiai turi būti naudojami arba iš viso nenaudojami aštrūs, stipraus aromato augalai, tokie, kaip salierai, krienai, česnakai, svogūnai, porai ir pan. Vaisiai ir uogos tinka dietiniam maistui. Riešutai yra netinkami, ypač kenksmingi migdolai.
Gydant ligonius, būtina atsižvelgti ir į priekonių naudojimą. Pipirai gali būti naudojami minimaliai, o imbiero, vanilės, cinamono, gvazdikėlių, kardamono, muskato riešuto geriau nenaudoti. Medus gali būti naudojamas nedideliais kiekiais.
Sergantiems šaltinio vanduo yra tinkamiausias gėrimas. Jį galima paskaninti cukrumi, aviečiu sirupu ar įmetus duonos plutelę, kartais šlakeliu vyno. Labai tinka avižų, ryžių klijukai, visokio tipo bulijonai, kakava.
——————————–
PERSISOTINIMAS
„Tai moralinė-protinė liga, kuri atsiranda visuomenėje civilizacijos klestėjimo laikais, esant gaminių pertekliui: kai viskas, kas jaučiama, girdima ir matoma, yra neskanu. Dažniausiai ji užpuola žinomų giminių turtuolius, kurių pašaukimas užsiimti smulkmenomis ir gyventi pagal polinkius.“
Autorius su ryškia ironija aprašo nerūpestingą turtuolių gyvenimą. Taip pat su liūdesiu aprašo vargšų neturtingųjų persisotinimą darbu, kai jie praranda viltį kada nors pagerinti savo būtį.
SENATVĖ
Autorius pateikia filosofinius pamąstymus apie senatvę, kai silpsta kūnas, bet stiprėja išmintis. Senatvė prilyginama nekaltai vaikystei, tačiau vaiko vaikystė yra lengvabūdė, o senio vaikystė yr išmintinga. Žinoma, tai ideali senatvė, nes senus žmones kamuoja ligos, silnėja protas, nyksta organai ir visos funkcijos.
—————————–
Ilgo, sveiko ir linksmo gyvenimo, vadovaujantis meno užkirsti kelią ligoms taisyklėmis
P A V Y Z D Y S
Autorius pateikia pono Liudviko Kornaro, kuriam pavyko atsikratyti ydingų polinkių ir natūraliomis priemonėmis išsaugoti sveikatos stiprybę bei prailginti gyvenimą, pavyzdžio aprašymą. Šis ponas dėl paprastos bei tikslios dietos, dėl sutvarkyto gyvenimo būdo pasiekė laimingą ir vėlyvą senatvę.
SĄŽINĖS ATASKAITA SKAITYTOJUI
Autorius filosofiškai apibendrina visus aukščiau aprašytus teiginiu:
Įžangos pabaigoje žadėjau dėl Kanto minties apie proto galią priežasties aprašyti to įžymaus vyro gyvenimą, jo metodus bei visumoje išdėstyti dabartinę filosofijos būklę; bet vėliau įsitikinau, kad toks ketinimas reikalauja kitokio rašinio, pagrįsto vietinėmis aplinkybėmis. Kada filosofija kituose kraštuose akivaizdžiai artėja link brandos, neverta rašyti apie jos poreikį. Verčiau kažką daryti, kai šiandien dar kai kuriose šalyse yra tie, kuriems paminėjus filosofiją, ir neduok Dieve! metafiziką, prasideda širdies drebėjimas, ima alpti ir visokiais būdais neįveikiamą pasibjaurėjimą rodo. Dievas neabejotinai tai atleis jiems, nes jie nežino, ką daro…
_________________________
