Mindaugas Strukčinskas, g. 1925-06-25 Kaune, m. 2013-08-13 Vilniuje, mokslinis agronomas, botanikas-fitopatologas, habilituotas daktaras (biomedicinos mokslai, 1976), profesorius (1978), Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas (1985, nuo 2011 narys emeritas), Lietuvos nusipelnęs mokslo veikėjas (2010). Pagrindinė M. Strukčinsko tyrimų kryptis – augalų ligos (fitopatologija).
M. Strukčinskas buvo pavyzdingų ūkininkų sūnus, 1935–1943 m. mokėsi Joniškio gimnazijoje. Baigęs įstojo į Lietuvos žemės ūkio akademiją, bet dėl sveikatos studijas turėjo nutraukti. Pora metų mokytojavo Kretingos apskrityje. 1945 m. vėl įstojo į Akademiją ir 1950 m. baigė Agronomijos fakultetą. Tėvai, du broliai ir sesuo palikę ūkį blaškėsi kur kas, tačiau 1949 m. abu tėvai ir jauniausias brolis buvo ištremti. M. Strukčinskas tremties išvengė. Diplominį darbą apie varpinių javų veislių atsparumą ligoms sėkmingai apgynė, o jo darbas dar laimėjo ir pirmą vietą tų metų studentų darbų apžiūroje. Jaunas specialistas, kaip tada vadinosi, nepaisydamas siūlymų užimti gamybines pareigas ūkiuose, pasirinko Dotnuvos selekcijos stotį, apie kurią jau žinojo iš studentiškos praktikos. Vylėsi, kad galės užsiimti moksline tiriamąja veikla.
Nuo 1950 m. M. Strukčinskas dirbo Lietuvos valstybinės selekcijos stoties Entomologijos-fitopatologijos laboratorijoje vyr. laborantu. Praėjus daugiau nei metams paskirtas – laboratorijos vedėju, ten pat Dotnuvoje įstojo į Mokslų akademijos Žemdirbystės ir dirvožemio instituto neakivaizdinio skyriaus aspirantūrą. 1955 m. parengė ir apgynė žemės ūkio mokslų kandidato disertaciją apie žieminių kviečių pašaknio ligas ir priemones jų nuostoliams sumažinti (vadovas prof. Antanas Minkevičius). 1956 m. buvo įkurtas Žemdirbystės institutas, pavaldus Žemės ūkio ministerijai. Nors M. Strukčinsko laboratorija buvo panaikinta, jis toliau dirbo Augalų apsaugos laboratorijos vyresniuoju moksliniu bendradarbiu. 1957–1960 m. Kaune, Lietuvos žemės ūkio akademijos fitopatologijos vyr. dėstytojas. Tačiau, kaip rašė savo autobiografijoje – aukštojoje mokykloje galėjo dirbti tik „švarią“ biografiją turintys dėstytojai, ją paliko. Nuo 1960 m. rugsėjo mėn. M. Strukčinskas pradėjo mokslo tiriamąją veiklą Lietuvos mokslų akademijos sistemoje. Jo darbas Botanikos institute tęsėsi ištisus trisdešimt tris metus. 1960–1961 m. buvo Botanikos instituto Fitopatologijos sektoriaus vyr. mokslinis bendradarbis, 1961–1993 m. – Fitopatologijos sektoriaus, Fitopatogeninių mikroorganizmų biologijos sektoriaus, laboratorijos vadovas. Pradėjęs dirbti Botanikos institute perėmė prof. A. Minkevičiaus pradėtą organizuoti Augalų ligų tyrimo laboratoriją. Pradėjo rūpintos jos plėtimu jaunais specialistais. Laboratorija išaugo iki 30 darbuotojų. 1974 metais Vilniaus universitete M. Strukčinskas apgynė daktaro (habilituoto daktaro) disertaciją. Joje aprašė apie 130 ankštinius augalus parazituojančių mikromicetų (grybai, gerai matomi tik per mikroskopą) rūšių. Savo tyrimais patobulino šiluminį sėklų beicavimo būdą. Jis pirmasis Lietuvoje pradėjo tirti ir naudoti organinius herbicidus. M. Strukčinskui vadovaujant disertacijas apsigynė 17 laboratorijos darbuotojų. Susiformavo ankštinių augalų tyrimų socialinė grupė. Nuo 1978 m. jis fitopatologijos ir augalų apsaugos specialybės profesorius. 1985 m. išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu korespondentu. 1990 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio mokslo veikėjo vardas.
M. Strukčinskas visada domėjosi mokslo istorijos klausimais, Nors ir be pranešimų, pagal galimybes dalyvavo Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrijos rengtose konferencijose Scientia et historia (SH), buvo atidus klausytojas, po pranešimo ko nors dar pasiteiraudavo pranešėjo. Paskelbė straipsnių apie Žemės ūkio akademijos mokslininkus Vincą Vilkaitį, Mečį Žemaitį, Juozą Tonkūną, jis yra monografijos „Profesorius Jurgis Krikščiūnas: žemės ūkio mokslo ir praktikos darna“ (2013) bendraautoris. Svarbiausia, kad M. Strukčinskas išsaugojo savo mamos brolio profesoriaus, akademiko (išrinktas 1942) Petro Šalčiaus rankraštinį archyvą. P. Šalčius – žymiausias Lietuvos kooperacijos teoretikas, po karo iki 1950 m. dirbo Kauno valstybiniame universitete, bet buvo atleistas už kolūkinės santvarkos, sovietinio ūkio sistemos kritiką, o šio garsaus ūkio istorijos tyrinėtojo darbai negalėjo būti spausdinti. Prieškariu buvo gerai žinoma ir jo žmona, rašytoja, visuomenininkė Antanina Gustaitytė-Šalčiuvienė, palikusi dokumentų. M. Strukčinskas, laikytas P. Šalčius šeimos archyvo globėju, jį tvarkė, vėliau rūpinosi rankraščių išleidimu. 1980 m. M. Strukčinsko ir Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriaus iniciatyva buvo įsteigtas P. Šalčiaus fondas (F-181), kurį sudarytojas iki 1990 metų kasmet pildė. Prasidėjus atgimimui, buvo pradėti publikuoti P. Šalčiaus raštai. Serijoje „Iš Lietuvos ekonominės minties palikimo“ 1989–1998 m. buvo išleisti keturi P. Šalčius raštų tomai (T.1 1989, T.2 1991, T.3–4 1998), įvairi kita išsaugota medžiaga. M. Strukčinskas mokslininko 100-mečiui sudarė ir išleido bibliografiją (1992), padėjo V. Lukoševičiui parengti monografiją „Profesorius Petras Šalčius“ (2004).
M. Strukčinskas pasižymėjo plačia mokslo organizacine veikla. Buvo Lietuvos botanikų draugijos narys, 1989–1992 m. – pirmininkas. Skaitė pranešimus Botanikų draugijos narių susirinkimuose, Žemės ūkio mokslo koordinavimo renginiuose, Instituto mokslinėje taryboje ir kitur. 1977–1990 m. – Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Valstybinių egzaminų komisijos pirmininkas, 1985–1992 m. Botanikos instituto specializuotos mokslinės tarybos disertacijoms ginti pirmininko pavaduotojas. Jo iniciatyva rengti P. Šalčiaus sukakčių (90-čio; 100-ųjų metinių) minėjimai.
Svarbiausi veikalai: Lauko ir kultūrinių daržovių sėklų beicavimas (1956, su kt.); Vadovas kovai prieš sodo augalų ligas ir kenkėjus (1960 su kt.), Lubinų ligos Lietuvoje (1969), Vadovas augalų ligoms pažinti (1970 su kt.).; Profesorius Jurgis Krikščiūnas: žemės ūkio mokslo ir praktikos darna: monografija (su A. Motuzu, 2013).
Pagrindinė literatūra: Profesorius Mindaugas Strukčinskas. Bibliografija su gyvenimo ir veiklos apžvalga / red. A. Grigaliūnienė (2003); Mindaugas Strukčinskas. // Žemės ūkio mokslai, Nr. 2, (1995); Lietuvos mokslų akademijos žinios, Nr. 4 (2013); Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. 22 (2012); Motuzas A. Žvilgsnis į Mindaugo Strukčinsko gyvenimą ir veiklą // Žemygala, Nr. 21 (2019).
Algimantas Jakimavičius