Lietuvos mokslo istorija:

Tadas Ivanauskas

Tadas-Ivanauskas

Tadas Ivanauskas, g. 1882-12-16 Lebiodkoje (Lydos apskritis), m. 1970-06-01 Kaune – gamtininkas zoologas, ypač nusipelnęs ornitologijai, pedagogas, gamtamokslinių įstaigų kūrėjas; Vytauto Didžiojo universiteto Zoologijos ir lyginamosios anatomijos (nuo 1929 m. Zoologijos katedros) vedėjas (1922–1940), Vilniaus universiteto profesorius (1940–1964), Zoologijos katedros vedėjas (1940–1941, 1944–1956), Kauno medicinos instituto profesorius (1954–1970).

 

1903–1905 m. studijavo gamtos mokslus Peterburgo universiteto Fizikos-matematikos fakultete. 1905–1909 m. mokėsi Sorbonos universiteto Gamtos-istorijos fakultete Paryžiuje, jį baigė. 1910 m. baigė Peterburgo universitetą, gavo gamtos mokslų 1-ojo laipsnio diplomą. 1910 m. Peterburge įkūrė ir iki 1915 m. vadovavo Gamtos mokslų vaizdinių priemonių laboratorijai Zootom. 1917 m. dalyvavo mokslinėse ekspedicijose Barenco jūroje. 1918 m. grįžo į Lietuvą, kartu su žmona Honorata Musteikoje įkūrė privačią lietuvišką mokyklą, joje mokytojavo. 1919 m. Kaune kartu su kitais įkūrė Gamtos tyrimo stotį su zoologijos muziejumi, iki 1922 m. jos direktorius. Vienas iš Aukštųjų kursų (vėliau Lietuvos, Vytauto Didžiojo universitetas) kūrėjų. Surengė mokslines ekspedicijas į Istrijos pusiasalį prie Adrijos jūros, Baltijos jūros Vilsandžio salą (Estija), 1931 m. žinomiausią ekspediciją į Braziliją. Jo iniciatyva sistemingai pradėta žieduoti paukščius, 1929 m. Ventės Rage įkurta ornitologinė stotis. Vienas iš Žuvinto rezervato (1937) ir Kauno zoologijos sodo (1938) įkūrėjų. 1945–1950 m. Lietuvos mokslų akademijos Biologijos instituto direktorius. 1947–1965 m., daugiausia domėdamasis paukščiais, dalyvavo šešiose ekspedicijose į pietinius SSRS kraštus ir vienoje į tundrą prie Obės žiočių.

 

1920–1922 m., aktyviai pradėjęs rinkti ornitologinę medžiagą, duomenis skelbė spaudoje, apie paukščius skaitė mokslinius pranešimus. Veiklos pradžioje, siekdamas bent suinventorinti Lietuvos fauną, 1922 m. dviejuose žurnalo „Kosmos“ numeriuose paskelbė pirmąsias apibendrintas žinias, įdėdamas rūšių sąrašą su savo duotais lietuviškais pavadinimais. Tyrė paukščių biologiją, migraciją, 1931 m. išleido pirmąją atskirai faunos grupei apibūdinti skirtą knygą su originalia 288 paukščių rūšių lietuviška terminija. 1938–1955 m. išleido tritomį „Lietuvos paukščiai“ – svarbiausią savo mokslinio palikimo veikalą, 1959 m. įvertintą Lietuvos valstybine premija. Buvo labai gerai susipažinęs su dendrologija, pomologija, paliko mokslinių straipsnių iš ichtiologijos, hidrobiologijos, gamtosaugos, medžioklės sričių. 37 knygų (tarp jų dviejų vadovėlių, brošiūrų, kitų smulkių leidinių) autorius. Periodiniuose leidiniuose paskelbė daugiau kaip 600 mokslinių, populiarių straipsnių, patarimų gamtininkams, visuomenei.

 

Svarbiausi veikalai: Vadovėlis vabzdžiams rinkti (1924); Paukščių migracijos (1928); Vadovėlis Lietuvos paukščiams apibūdinti (1931); Trys mėnesiai Brazilijoje (1932, 1960); Lietuvos paukščiai (kn. 1-3, 1938–1955, papildytas ir pataisytas leidimas 1957–1964); Gamtininko užrašai (1955, 1974, 1982); Apie žvėris ir paukščius (1956); Lietuvos gėlųjų vandenų žuvys (su bendraautoriais, 1956); Žuvintas (su bendraautoriais, 1961); Vadovas Lietuvos žinduoliams pažinti (su bendraautoriais, 1964); Pasaulio žvėrys (1969, 1973); Biologija (su bendraautoriais, 1970); Pasaulio paukščiai (1971, 1981); Aš apsisprendžiu (1994, 2010).

 

Pagrindinė literatūra: Tadas Ivanauskas: gyvenimas ir veikla (sud. R. Budrys, J. Prūsaitė) (1976); Akademikas Tadas Ivanauskas: gyvenimo ir kūrybinės veiklos akimirkos (sud. P. Zajančkauskas, G. Vaitonis) (2007).

 

Algimantas Jakimavičius

Įrašas paskelbtas 2016 m. liepos 10 d.