Lietuvos mokslo istorija:

Svetainės naujienos

2019 m. spalio 4 d. 14 val. Eglė Sakalauskaitė-Juodeikienė gins mokslo disertaciją „Nervų ligos Vilniuje XIX-ojo amžiaus pirmoje pusėje” medicinos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti. Gynimas vyks Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Raudonojoje auditorijoje (Santariškių g. 2). Disertacija rengta 2015–2019 metais Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos institute, Neurologijos ir neurochirurgijos klinikoje. Su disertacija galima susipažinti Vilniaus universiteto bibliotekoje ir Vilniaus universiteto interneto svetainėje šiuo adresu.

 

Mokslinis vadovas – prof. dr. Dalius Jatužis (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001).

 

Mokslinis konsultantas – doc. dr. Saulius Kaubrys (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, istorija ir archeologija – H 005).

 

Disertacijos gynimo sudėtis:

prof. dr. Algirdas Utkus – tarybos pirmininkas (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001),

prof. dr. Saulius Ročka (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001),

prof. dr. Antanas Vaitkus (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001),

dr. Peter J. Koehler (Radboud universitetas Nijmegene, Olandija, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina, medicina – M 001),

prof. dr. Zenonas Butkus (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, istorija ir archeologija – H 005).

 

 

Anotacija

 

Vilniaus universitetas (VU) XIX a. pirmojoje pusėje buvo viena didžiausių ir svarbiausių aukštojo mokslo įstaigų Rytų Europoje. Nors XIX a. pradžioje neurologija kaip atskira medicinos šaka dar nebuvo susiformavusi, to laikotarpio VU darbuose jau skelbta, kad svarbiausia sielos gebėjimų vieta, išorinių jutimų centras, pirminė judesių pradžia yra galvos smegenys, vadintos kilniausiu žmogaus kūno organu (humanae nobilissimum organon). Eglės Sakalauskaitės-Juodeikienės disertacijoje išnagrinėtas nervų sistemos ligų suvokimas, diagnostika ir gydymas Vilniuje XIX a. pirmoje pusėje.

 

VU Terapijos klinikoje diagnozuota ir gydyta apopleksija, encefalitas, arachnoiditas, mielitas, hidrofobija, tetanija, miego sutrikimai, Šv. Vito chorėja, ūminė ir lėtinė hidrocefalija bei nervų sistemos sklaidos ydos. VU Chirurgijos klinikoje atliktos trepanacijos, hematomų pašalinimo, bendrosios miego arterijos perrišimo bei paviršinių galvos darinių išpjovimo operacijos. Vilniaus klinikose buvo atliekama neurologinė apžiūra: vertinta vyzdžių reakcija į šviesą, ligonio reakcija į skausmą, protinė būklė, kalba, paroksizminiai judesių sutrikimai, bendrieji ir specialieji jutimai, galūnių padėtis, raumenų būklė, dubens organų funkcijos. Vilniaus klinikose naudotas anatominis-klinikinis metodas, atliekant mirusių ligonių galvos ir nugaros smegenų autopsijas, klinikinę diagnozę patvirtinant remiantis post mortem radiniais. Vilniaus klinikų chirurgai, spręsdami, kurioje galvos pusėje reikėtų dėti trepaną, ligonio vienpusį paralyžių po patirtos traumos siejo su tikėtino galvos smegenų pažeidimo, kontralateralinio paralyžiui, lokalizacija.