Lietuvos mokslo istorija:

Stasys Biziulevičius

Biziulevicius

Stasys Biziulevičius, g. 1919-05-18 Alešiškių kaime (Trakų apskritis), m. 2004-05-16 Vilniuje – medicinos gydytojas, zoologas parazitologas, gamtos ir medicinos mokslų istorikas, tautosakos užrašinėtojas; Lietuvos mokslų akademijos institutų laboratorijų vedėjas, Vilniaus universiteto profesorius (1967–1971).

 

Studijavo (su pertraukomis) 1939, 1940–1943 m. Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetų Humanitarinių mokslų fakultete, 1940–1942 m. baigė lietuvių kalbą-istoriją Vilniaus pedagoginio instituto mokytojų tobulinimosi fakultete. Nuo 1943 m. mokėsi nelegaliai veikusiame Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, kurį baigė 1948 m. Dirbo mokytoju 1939–1940, 1941–1944 m., studijuodamas dėstė istoriją mokykloje Vilniuje dar iki 1947 m. Penktakursis, remiamas akademiko Vytauto Girdzijausko, 1948 m. Lietuvos mokslų akademijos Eksperimentinės medicinos ir onkologijos mokslinio tyrimo institute pradėjo medicinos istorijos tyrimus, kurių nenutraukė iki gyvenimo pabaigos (1968–1990 m. vadovavo Lietuvos medicinos istorikų draugijai). Nuo 1948 m. nukreiptas į parazitologiją, nes mokslo istorija tomis ideologinėmis sąlygomis buvo sustabdyta. Organizavo pirmąsias maliarijai ir helmintozėms tirti ekspedicijas su veterinarijos gydytojais. 1952 m. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto taryboje apgynė mokslų kandidato disertaciją. Nuo 1956 m. Lietuvos mokslų akademijos Biologijos (nuo 1959 m. Zoologijos ir parazitologijos) instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis; 1969–1987 m. Protozoologijos ir antropozooparazitologijos (nuo 1980 m. Protozoologijos) laboratorijos vadovas, 1988–1992 m. Zoologijos ir parazitologijos (nuo 1990 m. Ekologijos) instituto vyriausiasis mokslinis bendradarbis. 1966 m. Kauno medicinos institute apgynė medicinos mokslų daktaro disertaciją.

 

Buvo vienas pokarinių maliarijos sukėlėjų tyrimo pionierių, ištyrė Lietuvos gyventojų apsikrėtimą helmintais, nustatė pagrindinius askaridozės ir trichocefaliozės epidemiologijos veiksnius. Išplėtojo visų Lietuvos helmintų rūšių tyrimus, išaiškino jų struktūros priklausomybę nuo gyventojų amžiaus, profesijos, gyvenamosios vietos, kitų faktorių; aprašė dirvožemio užterštumo helmintais laipsnį, jų brendimo trukmę gamtoje ir laboratorinėmis sąlygomis, skirdamas dėmesį profilaktikos ir gydymo klausimams. Yra parazitinių protozoojų tyrimų pradininkas Lietuvoje. Šios krypties padaliniui vadovavo keliolika metų, parengė 4 naujos šakos mokslininkus; jo iniciatyva įkurta Lietuvos protozoologų draugija, kuriai vadovavo 20 metų. Aktyviai plėtojo ryšius su tuometinių respublikų bei užsienio (ypač Čekoslovakijos) parazitologais, 1974 m. apdovanotas Bratislavos Komenskio universiteto aukso medaliu.

 

Biziulevičius taip pat dirbo zoologijos ir medicinos mokslų istorijos srityse, kuriose sėkmingai plėtė ankstesnių tyrėjų beveik neliestas, itin svarbias mūsų gamtotyrai temas palikdamas įspūdingų darbų. Jis su kitais parašė akademinę „Vilniaus universiteto istoriją“ (1976–1977, pirmi 2 tomai), už kuria buvo paskirta LTSR valstybinė premija, keturias kitas monografijas. Vadovavo mokslo istorikų disertacijoms. Būdamas 16–20 metų, 1935–1939 ir 1947 m. užrašė per 14 000 tautosakos vienetų. Maža dalis paskelbta, po jo mirties pasirodė „Liaudies medicina Aukštadvario krašte“ (2013).

 

Svarbiausi veikalai: Pagrindinės žmogaus helmintozės ir kova su jomis (1961); Žmogaus askaridozė ir trichocefaliozė (1973); Kovos su žmonių, gyvulių, paukščių helmintozėmis ir kai kuriomis kitomis parazitozėmis: metodiniai nurodymai (1974); Žmogaus, gyvulių ir paukščių pirmuonių sukeliamų ligų diagnostika (su T. Arnastauskiene, 1975); Žmogaus helmintai ir helmintozės Lietuvoje (1977); Medicinos terminų žodynas (su bendraautoriais, 1980); Trichineliozė (su A. Burakausku, 1988); Evoliucinė mintis senajame Vilniaus universitete (1991); Zooantroponozės: bendros gyvūnų ir žmonių ligos (su A. Burakausku, 1992); Zoologijos istorijos bruožai (1992); Lietuvos zoologijos istorijos bruožai (1999); Liaudies medicina Aukštadvario krašte 1935–1939 metais (2013).

 

Pagrindinė literatūra: A. Jakimavičius Profesorius Stasys Biziulevičius: (75-osioms gimimo metinėms) // Ekologija, Nr. 4 (1994); A. Kaikaras, V. Siudikas Medikas, istorikas, pedagogas: (profesoriui Stasiui Biziulevičiui – 75) // Medicina, T. 30, Nr. 6 (1994); Profesoriaus Stasio Biziulevičiaus jubiliejus // Ekologija, Nr. 2 (1999); Profesorius Stasys Biziulevičius. Gyvenimo ir veiklos apžvalga. Bibliografija (sud. A. Jakimavičius, S. Dagienė) (2019).

 

Algimantas Jakimavičius

 

Įrašas paskelbtas 2019 m. lapkričio 4 d.