Lietuvos mokslo istorija:

Ignotas Domeika

Ignotas_Domeika_small

Ignotas Domeika (Ignacy Domeyko, Ignacio Domeyko, Iгнат Дамейка), g. 1802-07-31 Didžiojoje Nedzviadkoje (lenk. Niedźwiadka Wielka, baltar. Вялiкая Мядзвядка, Naugarduko apskritis), m. 1889-01-23 Santjage (Čilė) – geologas, mineralogas, kalnų inžinierius, pedagogas, etnologas; Vilniaus universiteto magistras (1822), Filomatų draugijos narys, 1831 m. po nepavykusio sukilimo emigravęs baigė Paryžiaus Aukštąją kalnakasybos mokyklą (1837), tapdamas kalnų inžinieriumi, 1838 m. išvyko į Čilę, buvo La Serenos koledžo (1838–1847) ir vėliau Santjago universiteto chemijos ir mineralogijos profesorius, keturis kartus (1867–1883) buvo išrinktas Čilės universitete Santjage rektoriumi, Krokuvos menų ir mokslų akademijos narys (1874), Krokuvos Jogailos universiteto medicinos garbės daktaras (1887); Čilės geologijos ir mineralogijos tyrinėtojas, padėjęs mokslinius pagrindus Čilės kalnakasybos pramonei, Čilės visuomenės veikėjas, švietimo sistemos organizatorius, Čilės Respublikos garbės pilietis.

 

Dar būdamas Paryžiuje, 1837 m. Domeika parengė Lenkijos ir gretimų kraštų geologinius žemėlapius (išleisti 1850 m.). 1838 m. atvykęs į Čilę pradėjo darbą kaip chemijos ir mineralogijos profesorius Kokimbo provincijos koledže La Serenoje. Rengė geologines ekspedicijas Andų kalnagūbriuose, skaitė paskaitas, įrengė chemijos laboratoriją rūdų analizėms atlikti, parašė mineralų ir rūdų cheminės analizės bei mineralogijos vadovėlius, skelbė straipsnius periodiniuose Čilės, Prancūzijos, Vokietijos mokslo žurnaluose. Nuo 1847 m. dirbo Čilės universitete Santjage, vadovavo šios šalies aukštojo mokslo reformai, be to, įkūrė meteorologinių stočių tinklą. Domeika surado ir aprašė 27 naujus mineralus ar jų atmainas, tyrė rūdinių (vario, aukso, sidabro ir kt.) naudingųjų iškasenų telkinius: pateikė duomenis apie jų išsidėstymą, mineralogiją bei metalogenezę. Jis buvo labai patyręs chemikas atlikdamas mineralų bei rūdų cheminės sudėties analizę. Tyrė Čilės Andų geologinę sandarą ir geomorfologiją, nustatė svarbius geologinius dėsningumus, sudarė šalies pirmąjį geologinį žemėlapį. Iškėlė hipotezę apie tektoninių judesių įtaką Andų Kordiljerų susidarymui – hipotezę, kurią patvirtina šiuolaikinė plokščių tektonikos teorija. Paskelbė darbų apie Čilės požeminius vandenis, karštąsias versmes, meteorologiją, vulkanologiją, krašto geografiją, metalurgiją, meteoritus. Paliko gausias, kruopščiai aprašytas mineralų ir fosilijų kolekcijas Čilėje, Prancūzijoje, Lenkijoje.

 

Domeikos bibliografijoje (2008) nurodomi 1356 mokslo darbai, raštai ir dokumentai. Apie jį patį yra paskelbta 6960 publikacijų. Jo vardu pavadinti 136 įvairiausi gyvosios bei negyvosios gamtos ir socialiniai-visuomeniniai objektai, ir šis skaičius dar didėja. Domeika pastoviai rašė dienoraščius, atsiminimus, kelionių aprašymus, kas mėnesį siuntė laiškus pusbroliui Vladislovui Laskovičiui ir savo studijų draugui Adomui Mickevičiui. Užrašydavo žmonių poelgius, kasdienius papročius, gamtinės aplinkos detales. Jis aprašė ir vietinių tautų – Lotynų Amerikos indėnų, Čilės mapučių (araukanų), su kuriais teko susidurti, išskirtinius bruožus.

 

Svarbiausi veikalai: Tratado de ensayes [Traktatas apie prabavimą] (1844); Elementos de mineralojia [Mineralogijos pradmenys] (1845, 1860, 1879); Mémoire sur la constitution géologique de Chili [Memuarai apie Čilės geologinę sandarą] (1846, 1848); Estudio sobre las aquas minerales de Chile [Studija apie Čilės mineralinius vandenis] (1871); Rzut oka na Kordyliery Chilijskie i zawarte w ich łonie pokłady metaliczne [Žvilgsnis į Čilės Kordiljerus ir jų gelmėse slypinčias metalų rūdas] (1878); Araucania y sus habitantes [Araukanija ir jos gyventojai] (1845) Araukania i jéj mieszkańcy [Araukanija ir jos gyventojai] (1860); Catalogue de la collection mineralogique du Chili [Čilės mineralų kolekcijos katalogas] (1889); Moje podróże. Pamiętniki wygnańca [Mano kelionės. Tremtinio atsiminimai] (1962–1963); Mis Viajes – Memorias de un Exiliado [Mano kelionės – tremtinio atsiminimai] (1978); Mano kelionės. Tremtinio atsiminimai (2002); Мае падарожжы [Mano kelionės] (2002).

 

Pagrindinė literatūra: Z. J. Ryn Ignacio Domeyko – Ciudadano de dos Patrias (1994); Z. Wójcik Ignacy Domeyko: Litwa, Francja, Chile (1995); Paz Domeyko Lea-Plaza Ignacio Domeyko La vida de un emigrante (1802–1889) (2002); A. Gaigalas ir kt. Ignotas Domeika Lietuvai, Prancūzijai, Čilei 1802–1889 / Ignacy Domeyko for Lithuania, France, Chile / Ignacy Domeyko: Lituanie, France, Chili (2002); A. Grigelis (red.) Ignotas Domeika 1802–1889. Gyvenimas, darbai ir indėlis į mokslą / Ignacy Domeyko 1802–1889. His life, works and cotribution to science (2002); Z. J. Ryn (Ed.) Ignacy Domeyko – Obywatel świata (2002); Paz Domeyko A life in exile: Ignacy Domeyko 1802–1889 (2005); Z. J. Ryn Ignacy Domeyko – Kalendarium życia (2006); Z. J. Ryn Ignacy Domeyko – Bibliografia (2008), Z. J. Ryn Ignacio Domeyko. La Vida y la Obra (2014).

 

Algimantas Grigelis

Įrašas paskelbtas 2016 m. birželio 26 d.