Zenonas Rokus Rudzikas, g. 1940-08-16 Gulbiniškės kaime (Lazdijų rajonas), m. 2011-06-08 Vilniuje, Lietuvos fizikas ir mokslo organizatorius, fizikos ir matematikos mokslų daktaras (1972, dabar atitinkantis habilituotą daktarą), profesorius (1981), Lietuvos mokslo premijos laureatas (1976, 1998), Fizikos instituto direktorius (1985–1989), Teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktorius (1990–2003), Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (1994), jos prezidentas (2003–2009). Pagrindinė tyrimų kryptis – daugiaelektronių atomų teorija.
Z. Rudzikas mokėsi Kapčiamiesčio vidurinės mokyklos penktoje klasėje, kai 1951 m. su šeima buvo ištremtas į Sibirą. 1957 m. Asine (Tomsko sritis) aukso medaliu baigė vidurinę mokyklą. 1962 m. su pagyrimu baigė Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą ir pradėjo dirbti Lietuvos mokslų akademijos Fizikos ir matematikos institute. 1965 m. apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato disertaciją, skirtą neredukuotinių tenzorinių operatorių matematinio aparato plėtojimui ir jo taikymui atominių spektrų teorijoje (vadovas prof. A. Jucys). Z. Rudzikas aktyviai tęsė daugiaelektronių atomų tyrimus. Jis nagrinėjo reliatyvistines pataisas lygmenų energijai, plėtojo multipolinių šuolių teoriją, atskleidė naujus jų dėsningumus. Pasitelkęs grupių teoriją ir antrinio kvantavimo vaizdavimą, nustatė naujus sąryšius tarp atominių dydžių. Tuos rezultatus jis apibendrino antroje disertacijoje „Daugiaelektronių atomų spektrų teorijos klausimu“, kurią 1972 m. sėkmingai apgynęs, tapo jauniausiu Lietuvoje ne tik fiziku, bet ir mokslininku, įgijusiu daktaro laipsnį.
Prof. A. Jucys įžvelgė Z. Rudziko mokslinius bei organizacinius gebėjimus, tad dar 1969 m. pasirinko jį savo pavaduotoju ir būsimu įpėdiniu Fizikos ir matematikos institute. A. Juciui 1974 m. netikėtai mirus, Z. Rudzikas perėmė ne tik skyriaus vadovo, bet ir mokslinės mokyklos vadovo pareigas. Z. Rudziko vadovaujamas Atomo teorijos skyrius plėtė darbų tematiką: daugiau dėmesio buvo skiriama reliatyvistinei atomo teorijai bei svarbių taikymų turinčioms daugiakrūvių jonų ir astrofizikos kryptims. Kartu su J. Kaniausku buvo išplėtota kvazisukinio ir izosukinio teorija. Monografijoje „Theoretical Atomic Spectroscopy“ Z. Rudzikas apibendrino Vilniaus atomo teorijos mokslinės mokyklos rezultatus. Jis vadovavo 26 fizikams, apgynusiems daktaro disertacijas. Svarbiu tikslu Z. Rudzikas laikė tarptautinių konferencijų organizavimą Vilniuje. Jo ryšių ir pastangų dėka Vilniuje įvyko visos pagrindinės atomo fizikos konferencijos: 32-oji EGAS konferencija (2000), 12-oji tarptautinė daugiakrūvių jonų fizikos konferencija (2004) ir 7-oji tarptautinė atomų ir molekulių duomenų bei jų taikymo konferencija (2010).
Rudzikas vykdė plačią mokslo organizacinę veiklą. Jis vadovavo Fizikos institutui bei nuo jo atsiskyrusiam Teorinės fizikos ir astronomijos institutui (TFAI), geranoriškai rūpinosi įvairių fizikos krypčių plėtra. Stiprindamas TFAI ryšius su aukštosiomis mokyklomis, įkūrė Studijų katedrą. Svarbiu Lietuvos mokslo sistemos reformų laikotarpiu Z. Rudzikas du kartus (1996–2000 m. ir 2003–2010 m.) buvo Lietuvos mokslo tarybos narys, taip pat mokslo ir studijų ekspertas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (1993–1997). Jis dvylika metų (1995–2007) vadovavo Lietuvos fizikų draugijai, daug nuveikė stiprindamas jos tarptautinius ryšius. Būdamas žurnalo „Lithuanian Journal of Physics“ vyriausiuoju redaktoriumi (2002–2008), dėjo daug pastangų keldamas jo reitingą. Z. Rudzikas atstovavo Lietuvos atomo fizikai ir visai Lietuvos fizikai Europos Sąjungos organizacijose. Įsteigus Pasaulinės laboratorijos Lietuvos skyrių, Z. Rudzikas tapo jo direktoriumi. Šešerius metus buvo Lietuvos mokslų akademijos prezidentu, daugiausia dėmesio skyrė jos tarptautinių ryšių stiprinimui, Lietuvos mokslo integracijai į Europos mokslo erdvę.
Svarbiausi veikalai: Основы теории спектров атомов и ионов [Atomų ir jonų spektrų teorijos pagrindai, kartu su A. Nikitinu] (1983); Квазиспин и изоспин в теории атома [Kvazisukinys ir izosukinys atomo teorijoje, kartu su J. Kaniausku] (1984); Theoretical Atomic Spectroscopy [Teorinė atominė spektroskopija] (1997, 2007).
Pagrindinė literatūra: Akademikas Zenonas Rudzikas (sudarė N. Šaduikienė, 2000).
Romualdas Karazija
Įrašas paskelbtas 2017 m. rugsėjo 15 d.
