Lietuvos mokslo istorijos žinynas:

LIETUVOS MOKSLO ISTORIKŲ IR FILOSOFŲ BENDRIJOS ĮSTATAI

 

Apibūdinimas

 

Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendriją (toliau Bendrija arba LMIFB; angl. The Lithuanian Association of the History and Philosophy of Science) įkūrė akademikas Paulius Slavėnas 1950 m. Tuomet ši organizacija buvo pavadinta Gamtos mokslų ir technikos istorijos komisija prie Lietuvos TSR MA Prezidiumo. 1957 m. ji tapo Tarybinio nacionalinio gamtos mokslų ir technikos istorijos bei filosofijos susivienijimo Lietuvos skyriumi. 1987 m. Lietuvos skyrius, atsiskyręs nuo centralizuotos sistemos struktūrų, pasiskelbė savarankiška Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų asociacija. 1991 m. ji kartu su atitinkamomis istorikų organizacijomis Latvijoje ir Estijoje sudarė bendrą veiklos asociaciją. Dabar Lietuvos bendrija veikia autonomiškai kaip lygiateisis narys, savarankiškai įsijungęs į Baltijos valstybių mokslo istorijos ir filosofijos asociaciją (The Baltic Association of the History and Philosophy of Science – BAHPS), kurią sudaro Lietuvos, Latvijos ir Estijos analogiškų bendrijų susivienijimas. Nuo 1993 m. BAHPS yra Tarptautinės mokslo istorijos ir filosofijos (International Union of the History and Philosophy of Science – IUHPS) narys.

 

I. BENDRIJOS NUOSTATAI

 

1. Bendrija yra savarankiška visuomeninė organizacija, nesiekianti pelno; ji vienija Lietuvos Respublikos piliečius, besidominčius pasaulio pažinimo, mokslo bei technikos istorija, mokslotyra ir su jomis susijusiais filosofiniais klausimais.

2. Bendrija visais veiklos atvejais vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Visuomeninių organizacijų įstatymu, Vyriausybės nutarimais, šiais įstatais, o taip pat BAHPS ir IUHPS įstatais ir rekomendacijomis.

3. Bendrija nuo Įstatų registravimo dienos yra juridinis asmuo. Ji turi savo balansą, antspaudus su savo pavadinimu ir atsiskaitomąją bei valiutinę sąskaitas tik viename iš Lietuvos Respublikos įregistruotų bankų, taip pat vieną valiutinę sąskaitą bet kurioje kitoje valstybėje. Už savo prievoles Bendrija atsako visu savo turtu.

4. Bendrijos būstinė: 2034, Vilnius, Saltoniškių 58, Lietuvos filosofijos ir sociologijos instituto patalpos.

 

II. TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

 

1. Bendrijos tikslai, apsprendžiantys veiklos pobūdį ir uždavinius:

– bendromis pastangomis telkti asmenis, besidominčius ir aktyviai dalyvaujančius mokslo ir technikos istorijos bei filosofijos ugdymo veikloje;

– organizuoti konferencijas, seminarus, darbų svarstymus, susitikimus;

– skirti ypatingą dėmesį Lietuvos kultūrai, praturtinant ją reikšmingais darbais;

– talkinti universitetams, ruošiant bakalaurus, magistrus ir daktarus;

– rūpintis narių dalykiniu išsilavinimu ir specializacija;

– dalykiškai remti tyrimus ir rezultatų skelbimą;

– palaikyti ryšius su Baltijos ir kitų šalių atitinkamomis organizacijomis;

– dalyvauti šalies bei tarptautiniuose forumuose, renginiuose, liečiančiuose Bendrijos veiklos tematiką;

– aktyviai dalyvauti spaudoje ir rūpintis tiesiogiai su mokslo istorija susijusiu žurnalu „Mokslas ir gyvenimas“.

 

III. NARYSTĖ

 

1. Bendrijos nariu gali būti kiekvienas pilnametis Lietuvos Respublikos pilietis, užpildęs nario įskaitos lapelį, savo parašu jis įsipareigoja vadovautis Bendrijos įstatais ir dalyvauti Bendrijos veikloje.

2. Bendriją sudaro tikrieji nariai ir garbės nariai.

3. Tikrieji nariai yra tuo pačiu ir Baltijos asociacijos – BAHPS nariai. Tikrieji nariai – tie Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie, atlikę įstojimo formalumus, yra skaitę ne mažiau kaip trijose konferencijose pranešimus, kurių temos yra susijusios (arba artimos) su mokslo, technikos istorijos ar mokslo filosofijos klausimais.

4. Tikrieji nariai turi teisę (a) dalyvauti Bendrijos susirinkimuose su sprendžiamuoju balsu, (b) rinkti ir būti išrinktais į Bendrijos valdymo organus, (c) gauti informaciją apie Bendrijos renginius ir juose dalyvauti, (d) kūrybiškai reikštis įvairiomis formomis (projektai, pasiūlymai, idėjos ir pan.) Bendrijos veikloje.

5. Garbės nariais gali tapti ypač nusipelnę Lietuvos mokslo ir technikos istorijai bei filosofijai asmenys. Jie išrenkami Visuotiniame narių susirinkime.

6. Balso teisę Visuotiniame susirinkime turi tikrieji nariai.

7. Bendrijos tikrasis narys, pažeidęs šiuos Įstatus be pateisinamos priežasties, šalinamas iš Bendrijos. Narys, tris metus nedalyvavęs Bendrijos veikloje, praranda narystę.

8. Pašalinimo iš Bendrijos klausimus sprendžia Komitetas. Šalinamas asmuo turi teisę apeliuoti į Visuotiną susirinkimą, kurio nutarimai yra galutiniai.

9. Bendrijos narių įskaitos formalumus ir kitus raštvedybos reikalus tvarko Komiteto mokslinis sekretorius.

 

 IV. STRUKTŪRA IR VALDYMAS

 

1. Bendrijos veiklą savo kompetencijos ribose tvarko (a) Visuotinas narių susirinkimas, (b) Bendrijos komitetas, (c) Bendrijos skyriai, (d) Kontrolės komisija.

2. Visuotinas Bendrijos susirinkimas yra aukščiausias valdymo organas. Jį kviečia Komitetas ne rečiau kaip trys metai, prieš 10 dienų pranešdamas nariams apie tai.

3. Neeilinį Visuotiną susirinkimą gali sukviesti Bendrijos komitetas arba 1/3 Bendrijos narių iniciatyva.

4. Visuotinas narių susirinkimas (a) priima, papildo ir keičia Įstatus, (b) išklauso ir tvirtina Pirmininko, Komiteto ir Kontrolės komisijos ataskaitas, (c) nustato Komiteto ir Kontrolės komisijos narių skaičių, (d) renka Bendrijos pirmininką, Komitetą ir Kontrolės komisiją, (e) priima nutarimus, (f) renka Garbės narius, (g) sprendžia ginčytinus narystės klausimus, (h) nustato Bendrijos narių mokesčių dydį, (i) priima sprendimus dėl Bendrijos likvidavimo.

5. Bendrijos pirmininkas, Komitetas ir Kontrolės komisija renkami atviru balsavimu.

6. Visuotinas narių susirinkimas yra teisėtas, jei dalyvauja ne mažiau kaip pusė (plius vienas) narių. Sprendimai priimami paprasta balsų dauguma. Sprendimai dėl Įstatų keitimo bei Bendrijos likvidavimo priimami, jei balsuojant pritaria ne mažiau kaip 2/3 dalyvavusių narių.

7. Bendrijos komitetas yra valdymo organas tarp Visuotinių narių susirinkimų. Jis susideda iš Pirmininko, jo pavaduotojų, mokslinio sekretoriaus, iždininko ir narių. Pirmininkas, pavaduotojai ir mokslinis sekretorius pagal BAHPS įstatus tampa Baltijos valstybių MIFA Komiteto nariais.

8. Komitetas (a) svarsto Bendrijos darbo kryptis, planus, projektus, (b) kviečia susirinkimus, organizuoja konferencijas bei renginius (prieš 10 dienų pranešdamas nariams), priima ir šalina tikruosius narius, renka mokesčius, tvarko finansinę bei ūkinę veiklą ir turtą.

9. Komiteto posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 narių. Sprendimai priimami paprasta balsų dauguma.

10. Pirmininkas yra Bendrijos vadovas. Jis atstovauja Bendrijai visuose santykiuose ir ryšiuose, vadovauja Komitetui, atsako už įsipareigojimus, sutartis bei finansinę veiklą.

11. Nuolatinės arba laikinos darbo grupės arba sekcijos vykdo Bendri­jos uždavinius pagal darbo pobūdį bei tematiką. Tokią grupę arba sek­ciją sudaro ne mažiau kaip trys tikrieji Bendrijos nariai. Grupės va­dovą išsirenka joje dirbantys Bendrijos nariai. Grupės (sekcijos) atsiskaito Komitetui ir Visuotiniam susirinkimui.

12. Bendrijos skyriai yra struktūriniai organizacijos vienetai, sukur­ti teritoriniu pagrindu. Skyrių sudaro ne mažiau kaip 10 Bendrijos na­rių. Komiteto sprendimu skyriai gali tapti pagal visus formalius rei­kalavimus juridiniais asmenimis, turinčiais savo nuostatus, neprieš­taraujančius Bendrijos įstatams. Skyrius steigia ir jų veiklą nu­traukia Komitetas, pateikus narių sąrašus ir nuostatus. Skyrių pir­mininkai įeina į Bendrijos komiteto sudėtį. Nutraukus skyriaus, tu­rinčio juridinio asmens teises, veiklą, likęs jų turtas atitenka Bendrijai.

13. Kontrolės komisija kontroliuoja Bendrijos valdymo struktūrų ūki­nę ir finansinę veiklą. Komisijai vadovauja pirmininkas, kurį išsi­renka pati Komisija. Komisija atsiskaito Visuotiniame narių susirin­kime ir apie savo darbą informuoja Bendriją ir jos Pirmininką.

 

V. LĖŠOS IR FINANSINĖ VEIKLA

 

1. Bendrija gali turėti rėmėjų. Jais gali būti asmenys, remiantys Bendriją savo veikla arba lėšomis. Rėmėjais gali būti Lietuvos ir užsienio piliečiai, privačios organizacijos, visuomeninės organizacijos.

2. Bendrija ir jos skyriai atsako tik už savo turtines prievoles.

3. Bendrijos nariai neturi teisės į jos turtą ir neatsako už jos skolas.

4. Bendrijos lėšų šaltiniai yra (a) narių mokesčiai, (b) fizinių as­menų ir labdaringai dovanotos lėšos, rėmėjų įnašai, (c) nevalstybinių organizacijų, tarptautinių visuomeninių organizacijų skirtos lėšos, (d) kredito įstaigų palūkanos už saugomas lėšas, (e) kitas teisėtai įgytos lėšos ir turtas.

5. Lėšos naudojamos (a) programoms, projektams, moksliniams tyrimams, konkursams, premijoms, apdovanojimams, (b) leidybai, (c) konferencijoms, seminarams, parodoms ir kitiems renginiams, (d) darbuotojų samdymui, (e) organizacinėms, reprezentacinėms ir ūkinėms Bendrijos reikmėms.

6. Bendrijos pirmininkas arba jo pavaduotojai pasirašo bendradarbiavimo sutartis, darbo sutartis bei įsipareigojimus.

7. Pavedimus bankui ir kitus finansinius dokumentus pasirašo pirmojo parašo teise Pirmininkas arba jo pavaduotojai, antrojo parašo teise – Pirmininko paskirti Komiteto nariai.

 

VI. BENDRIJOS LIKVIDAVIMAS

 

1. Bendrija savo veiklą nutraukia nutarus Visuotiniam narių susirin­kimui dviejų trečdalių Visuotinio narių susirinkimo dalyvių nutarimu ir sudarius Likvidacinę komisiją.

2. Visus klausimus, susijusius su Bendrijos likvidavimu, sprendžia Visuotino susirinkimo išrinkta Likvidacinė komisija.

3. Likvidavus Bendriją, likęs turtas ir lėšos, atsiskaičius su kre­ditoriais ir samdomais darbuotojais, perduodamos pagal Likvidacinės komisijos nutarimą Lietuvos Filosofijos ir sociologijos institutui.

4. Apie savo ketinimus užbaigti veiklą Bendrija iš anksto informuoja BAHPS ir IUHPS.