Lietuvos mokslo istorijos žinynas:

BALTIJOS VALSTYBIŲ MOKSLO ISTORIJOS IR FILOSOFIJOS ASOCIACIJA

LIETUVOS MOKSLO ISTORIKŲ IR FILOSOFŲ BENDRIJA

LIETUVOS KULTŪROS TYRIMŲ INSTITUTAS

LIETUVOS MA VRUBLEVSKIŲ BIBLIOTEKA

LMA MOKSLININKŲ RŪMAI

 

Maloniai kviečiame dalyvauti kasmetinėje nuo 1994 m. vykstančioje Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų konferencijoje

 

SCIENTIA ET HISTORIA – 2017

 

Konferencija vyks 2017 m. kovo 30-31 d.

Konferencijos vieta – Lietuvos kultūros tyrimų instituto salė, 216 k., Saltoniškių g. 58, Vilnius.

Pageidaujama pranešimų trukmė – 15 min. (Programos vedėjas turi teisę ją koreguoti).

 

Stendinių pranešimų autoriai viename puslapyje išdėsto savo esmines mintis ir argumentuotus teiginius. Paruoštą tekstą jie padaugina (3-5 egz.) ir konferencijos pradžioje paskleidžia tarp dalyvių. Atėjus eilei pagal programos dienotvarkę, temos autorius atsakinėja į dalyvių klausimus. Beje, stendinio bendravimo būdo poreikis iškilo, kai paaiškėjo, kad programa perpildyta.

 

Šių kasmetinių konferencijų pagrindinis tikslas – apsvarstyti atliekamų tyrimų rezultatus. Primename, kad paraiškas dalyvauti konferencijos programoje tyrėjai be papildomo raginimo siunčia organizatoriams kasmet iki vasario 10 d.

 

Kovo 30 d.

10.00 – 17.00 val.

ISTORINIAI  TYRINĖJIMAI

 

Sekcija Lietuvos mokslo istorija

1. Juozas Banionis. Akademikas Albinas Rimka (1886–1944) ir jo nuopelnai statistikos mokslui.

2. Laima Petrauskienė. Kai mokslas buvo matuojamas zuikio uodegos ilgiu (sovietmečio paradoksas).

3. Algimantas Grigelis. Ignotas Domeika savo jaunystės metų sūkuriuose.

4. Libertas Klimka. Nepaminėta prof. Zacharijaus Nemčevskio (1766–1820) sukaktis.

5. Birutė Railienė. Senojo Vilniaus universiteto akademinės bendruomenės atokvėpis – laikraščio Wiadomosci Brukowe (Grindinio žinios, 1812–1822) rengimas.

6. Henryka Ilgievič.  Stanisławas Sadkowskis (1886–1929) – advokatas, bibliofilas, visuomenės veikėjas.

7. Romualdas Juzefovičius. Pirmieji Lietuvos kultūros kongresai: mokslininkų nuostatos ir indėlis.

8. Eglė Paškevičiūtė-Kundrotienė. Tarp mokslo ir lietuvybės – Jurgio Šlapelio indėlis į Lietuvių mokslo draugiją (minint 110-ąsias LMD metines).

9. Marytė Kuodytė. Akmuo – amžinas žmonijos palydovas.

10. Aldona Vasiliauskienė. Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas Lietuvos istorijoje.

11. Nerijus Pipiras. Gailestingumo žinia už kalėjimo sienų: Mečislovo Reinio ir Teofiliaus Matulionio laikysena kalinimų metu.

12. Juozas Al. Krikštopaitis. Vėluojančios Apšvietos epochos žymės XIX–XX a. Lietuvos istorijoje.

 

13 val.

Visuotinas Bendrijos narių susirinkimas. Trumpai apie pribrendusias problemas.

 

13.30 val. kab. 226

Sekcija Medicinos istorija.

1. Alina Šveistytė, Violeta Apšegaitė, Al. Jakimavičius. Zoologė Aldona Vaškevičiūtė ir Jonas Basanavičius.

2. Vilma Gudienė. Prof. Andriaus Sniadeckio 1801–1802 m. išrašytų vaistų sudėties analizė.

3. Eglė Sakalauskaitė-Juodeikienė, Arleta Bublevič, Gytė Pakulaitė. Andrius Sniadeckis (1768–1838) ir frenologijos populiarinimas Vilniuje (XIX a. pradžia).

4. Aistis Žalnora. Andriaus Sniadeckio mintys apie priešmokyklinio ir  mokyklinio amžiaus vaikų žinių lavinimą.

 

Kovo 31 d.

11.00 val.

FILOSOFINIO BEI SOCIOLOGINIO POBŪDŽIO TYRINĖJIMAI

 

1. Naglis Kardelis. Universiteto forma ir reforma: apie klasikines universiteto idėjos ištakas ir filosofinę sugrįžtančios barbarybės nuojautą.

2. Aistė Bartkienė. Moralės sferos ribos ir paribiai: nuo bioetikos iki gyvūnų teisių.

3. Eimantas Peičius. Žmogaus orumo sampratos variacijos bioetikos diskursuose.

4. Aušra Rimaitė. Medijų įtaka: tinklažmogiai ir jų virtualus gyvenimas.

5. Kęstutis Šapoka. Tarpkultūriniai psichopatologijos ir dailės terapijos aspektai.

6. Paweł Bytniewski. „Regimes of Truth“ and „Regimes of Fiction“. Foucault on relation between art and science.

7. Vilius Dranseika. Žinojimas kaip pagrįstas teisingas įsitikinimas ir pagrįstumo laipsniai.

8. Jonas Čiurlionis. Keturių elementų metafiziškumas Aristotelio fizikoje.

9. Vytis Valatka. Mokslų klasifikacija scholastinėje mokslo teorijoje.

10. Marija Vabalaitė. XIX a. pradžios filosofų mintys apie matematikos paskirtį.

11. Margarita Poškutė. Mesianistinis XIX ir XX a. sandūros lietuvių tautinio judėjimo aspektas.

12. Alvydas Noreika. Kavoliškoji liberalizmo psichologija.

13. Gintaras Kabelka. Lietuvos filosofų mokslinė komunikacija sovietmečiu: bibliometrinė analizė.

14. Andrius Konickis. Filosofinė lietuvių lyrika.

 

Konferenciją rengė:

J. A. Krikštopaitis

B. Railienė

R. Juzefovičius

A. Noreika

N. Kardelis ir kiti Lietuvos kultūros tyrimų instituto teminių grupių nariai