LIETUVOS MOKSLO ISTORIKŲ IR FILOSOFŲ BENDRIJA
LIETUVOS KULTŪROS TYRIMŲ INSTITUTAS
LMA MOKSLININKŲ RŪMAI
Maloniai kviečiame dalyvauti kasmetinėje nuo 1994 m. vykstančioje Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų konferencijoje
SCIENTIA ET HISTORIA – 2018
Konferencija vyks 2018 m. kovo 29-30 d.
Konferencijos vieta – Lietuvos kultūros tyrimų instituto salė, 216 k., Saltoniškių g. 58, Vilnius. Pageidaujama pranešimų trukmė – 15 min. (Programos vedėjas turi teisę ją koreguoti).
Kovo 29 d.
10.00 – 17.00 val.
ISTORINIAI TYRINĖJIMAI
Mokslo istorijos konferencija skiriama paminėti 250-ąsias Andriaus Sniadeckio (1768–1838) gimimo metines
Sekcija Lietuvos mokslo istorija
- Įvadinis žodis (Juozas Al. Krikštopaitis).
- Birutė Railienė. Pasitinkame 250-ąsias A. Sniadeckio gimimo metines.
- Emilija Ivaškevič. Profesoriaus Andriaus Sniadeckio (1768–1838) publicistika: straipsnių laikraštyje Grindinio žinios (Wiadomości Brukowe) apžvalga.
- Marytė Kuodytė. Andriejaus Sniadeckio chemijos laboratorija ir tyrimai.
- Romualdas Juzefovičius. Mokslo žinios ir tarpukario Lietuvos modernėjimo akiračiai.
- Laima Petrauskienė. Naujai sukomponuoti Pranciškaus Baltraus Šivickio kino filmai.
- Henryka Ilgievič. Henrykas Łowmiańskis (1898–1984) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos tyrinėtojas.
- Algimantas Grigelis. Viena Ignoto Domeikos diena savo Tėviškėje.
- Monika Rupšytė.Profesoriaus Antano Rubšio švietėjiška veikla.
- Eglė Paškevičiūtė Kundrotienė. Lietuvos moterų baigusių aukštąjį mokslą sąjunga.
- Alina Šveistytė, Violeta Apšegaitė. Lietuvos XVI – XXI a. rašytinių tekstų įžvalgos susietos su medunešėmis bitėmis.
- Juozas AL. Krikštopaitis. Ar istorinio įvykio atvaizdas (paveikslas) gali atskleisti fakto turinį?
- Algimantas Jakimavičius. Lietuvių mokslo draugijos narių bendradarbiavimas: šeimyniniai ir giminystės ryšiai. (Stendinis pranešimas)
13 val.
Visuotinas Bendrijos narių susirinkimas. Trumpai apie pribrendusias problemas
13.30 val. kab. 226
Sekcija Medicinos istorija
- Dalia Triponienė. Andrius Sniadeckis „par exellence gydytojas“ Vilniuje.
- Aistis Žalnora. Andriaus Sniadeckio mintys apie mokyklinio amžiaus vaikų fizinį lavinimą.
- Saulius Špokevičius, Marina Ivinskaja, Birutė Railienė. Vilniaus universiteto Terapijos klinikos kūrimo klausimu: istorinė aplinka ir Andriaus Sniadeckio memorandumas.
- Regina Vaišvilienė. Lietuvių sanitarinės pagalbos draugija (įkurta 1918 m.) ir jos steigėjai.
- Vilma Gudienė. Vilniaus gydytojų 1801–1802 metai išrašytų vaistų sudėties palyginimas.
- Rimgaudas Virgilijus Kazakevičius. Medicinos atradimų istorijos (knygos pristatymas).
- Janina Valančiūtė. Medikų indėlis į lietuviškąją bibliografiją.
- Eglė Sakalauskaitė-Juodeikienė. Trepanacijos XIX a. pr. Vilniaus chirurgijos klinikoje: indikacijos, operavimo technika, pacientai.
Kovo 30 d.
11.00 val.
FILOSOFINIO BEI SOCIOLOGINIO POBŪDŽIO TYRINĖJIMAI
- Naglis Kardelis. Prigimtis ir prigimtinė mąstymo vieta: apie filosofijos kilmę iš įsišaknijimo gimtojoje žemėje (apmąstant graikiškąją ir lietuviškąją patirtį).
- Vilius Dranseika. Kaip tirti kasdienes intuicijas apie laisvą valią.
- Aušra Rimaitė. Tapatybės skaitmeninė transformacija: virtualus pasaulis.
- Kęstutis Šapoka. Istorijos kaip isterijos ap(si)reiškimas: pozityvizmas ir estetika Jeano Martino Charcot neurologijoje.
- Jonas Čiurlionis. 4 elementų paradigma Corpus Hippocraticum.
- Vytis Valatka. Mokslų subordinacija scholastinėje mokslo teorijoje.
- Vygandas Aleksandravičius. Kiek Rousseau gamta buvo newtoniška?
- Dalius Viliūnas. Mūsų modernybės slenkstis: Apšvietos filosofijos formacijų sistema Lietuvoje.
- Marija Vabalaitė. J. Goluchovskio mintys apie mokslų ir filosofijos santykį.
- Margarita Poškutė. Juozapas Albinas Herbačiauskas: genijaus paieškos.
- Gintaras Kabelka. Lietuvos sovietinio laikotarpio filosofijos struktūra: bibliometrinė analizė.
- Paulius Pukelis. Wittgensteino filosofijos recepcija Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete XX a. dešimtajame dešimtmetyje: kelios pastabos apie jos raidą ir kontekstą.
- Andrius Konickis. Filosofiniai atradimai poetinėje Lietuvos provincijoje.
- Alvydas Noreika. Metafiziniai Vytauto Kavolio liberalizmo pagrindai.
- Tomas Kavaliauskas. Lietuvos tapatybės transformacijos XX-XXI a.: hermeneutinė interpretacija.
Konferenciją rengė:
J. A. Krikštopaitis
B. Railienė
R. Juzefovičius
A. Noreika
N. Kardelis ir kiti Lietuvos kultūros tyrimų instituto teminių grupių nariai
Konferencija SH numato 2018 m. balandžio 12 d. suruošti Edukacinę sesiją Skapiškyje (Kupiškio raj.). Plačiau apie tai teirautis: aldona.vasiliauskienee@gmail.com
