Lietuvos mokslo istorijos žinynas:

BALTIJOS VALSTYBIŲ MOKSLO ISTORIJOS IR FILOSOFIJOS ASOCIACIJA

LIETUVOS MOKSLO ISTORIKŲ IR FILOSOFŲ BENDRIJA

LIETUVOS KULTŪROS TYRIMŲ INSTITUTAS

LMA VRUBLEVSKIŲ BIBLIOTEKA

LMA MOKSLININKŲ RŪMAI


LIETUVOS MOKSLO ISTORIJAI IR MOKSLO FILOSOFIJAI
SKIRTA KONFERENCIJA


SCIENTIA ET HISTORIA – 2016


Maloniai kviečiame dalyvauti kasmetinėje Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų konferencijoje SCIENTIA ET HISTORIA – 2016, įsteigtoje 1994 m.

 

Konferencija vyks 2016 m. kovo 31 – balandžio 1 d.

Konferencijos vieta – Lietuvos kultūros tyrimų instituto salė, 216 k., Saltoniškių g. 58, Vilnius.

Pageidaujama pranešimų trukmė – 15 min. (Programos vedėjas turi teisę ją koreguoti).

 

Stendinių pranešimų autoriai viename puslapyje išdėsto savo esmines mintis ir argumentuotus teiginius. Paruoštą tekstą jie padaugina (3-5 egz.) ir konferencijos pradžioje paskleidžia tarp dalyvių. Atėjus eilei pagal programos dienotvarkę, temos autorius atsakinėja į dalyvių klausimus. Beje, stendinio bendravimo būdo poreikis iškilo, kai paaiškėjo, kad programa perpildyta.

 

Šių kasmetinių konferencijų pagrindinis tikslas – apsvarstyti atliekamų tyrimų rezultatus. Primename, kad paraiškas dalyvauti konferencijos programoje tyrėjai be papildomo raginimo siunčia organizatoriams kasmet iki vasario 10 d.

 

Kovo 31 d.

10.00 – 17.00 val.

ISTORINIAI  TYRINĖJIMAI

 

Sekcija Lietuvos mokslo kūrėjai

1. Juozas Al. Krikštopaitis. Paulius Slavėnas − iškilus mokslininkas, nulėmęs istorinio mąstymo sėkmę Lietuvos gamtos moksluose.

2. Birutė Railienė. Paulius Slavėnas (1901−1991) − Gamtos mokslų ir technikos istorijos komisijos prie Lietuvos MA prezidiumo pirmininkas: trumpa archyvo apžvalga.

3. Libertas Klimka. Žodis apie Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrijos veiklą.

4. Romualdas Juzefovičius. Tarpukario Lietuvos mokslo asmenybės naujojoje istoriografijoje.

5. Nastazija Keršytė. Lietuvos muzeologijos formuotojai: asmenų indėliai.

6. Henryka Ilgievič. Konstantinas Kurnatauskas (1878−1966) – Jono Laskio vardo Reformacijos istorijos mylėtojų draugijos įkūrėjas ir pirmininkas.

7. Algimantas Jakimavičius. 2016-ieji − Prezidento Kazio Griniaus metai: K. Griniaus (1866–1950) asmenybė svarbi ir Lietuvos gamtininkams.

8. Juozas Banionis. Pirmasis Vilniaus pedagoginio instituto vadovas Mečislovas Mačernis (1897−1968): gyvenimas ir darbai

9. Laima Petrauskienė. Vytauto Didžiojo Universiteto drausmės byla, iškelta prof. Pranciškui Baltrui Šivickiui (1882−1968).

10. Elvyra Usačiovaitė. dr. Rimutės Rimantienės akademinių darbų reikšmė Lietuvos kultūros istorijai.

11. Eglė Paškevičiūtė-Kundrotienė. Stasio Naginsko (1891−1955) nuopelnai Lietuvių mokslo draugijai: minint 125-ąsias gimimo metines.

12. Aurimas Rapečka. Istorijos pėdsakais internetinėje enciklopedijoje ELIP.

 

13 val.

Visuotinas Bendrijos narių susirinkimas. Trumpai apie pribrendusias problemas.

 

13.30 val. kab. 226

Sekcija Medicinos istorija.

13. Ramūnas Kondratas. Vilniaus medicinos istorijos almanacho trečio tomo pristatymas.

14. Eglė Sakalauskaitė-Juodeikienė. Plica polonica ir neurologija Carolus Kaczkowski (1797−1867) disertacijoje, apgintoje 1821 m. Vilniuje.

15. Vilma Gudienė. Carinės Rusijos imperatoriaus Pavelo I žmonos Marijos (1759−1828) medikamentinė terapija 1807−1808 m. (receptų knygos turinio tyrimas).

16. Birutė Railienė. Imunologijos istorijos šaltiniai: pasitinkant monografiją Imunologijos raida Lietuvoje.

17. Dalia Triponienė. Angiologijos istorija Lietuvoje.

18. Vytautas Triponis. Prof. Alfonsas Dirsė (1915−1933) − rekonstrukcinės arterijų chirurgijos Lietuvoje pradininkas.

19. Janina Valančiūtė. Dr. Kazio Griniaus (1886−1950) veikla sveikatos apsaugoje.

20. Alina Šveistytė, Violeta Apšegaitė. Povilas Višinskis (1875−1906) mokslo istorijoje ir dabartinėje antropologijoje.

21. Aistis Žalnora. Medicinos istorijos tyrimai ir didaktika Lietuvoje.

 

Balandžio 1 d.

13.00 val.

FILOSOFINIO BEI SOCIOLOGINIO POBŪDŽIO TYRINĖJIMAI

 

1. Jonas Čiurlionis. Keturių elementų reikšmė Antikos moksle.

2. Vytis Valatka. Medius terminus kaip medija scholastinėje mokslo teorijoje.

3. Gintaras Kabelka. Lietuvos filosofijos istoriografija mokslo sociologijos požiūriu.

4. Dalius Viliūnas. Scientistinio Apšvietos diskurso nuopelnai etnolingvistinei Lietuvių tautos sampratai.

5. Naglis Kardelis. Lietuviškojo galvojimo pavidalai: sąsajos tarp Arvydo Šliogerio ir Marijos Gimbutienės įžvalgų.

6. Vygandas Aleksandravičius. Holistinis prasmės koncepto pobūdis Rolando Pavilionio svarstymuose.

7. Alvydas Noreika. Metaforų statusas Vytauto Kavolio sociologijoje: tyrimo objektas ar priemonė?

8. Kęstutis Šapoka. (Dailės) kritika ir filosofija: sprendimo galios funkcija.

9. Andrius Konickis. Moralės filosofija be Aristotelio ir Kanto.

10. Aušra Rimaitė. Biotechnologijos-Medicina-Visuomenė: etinės dilemos.

 

Konferencijos metu instituto bibliotekoje veiks Birutės Valeckienės parengta paroda LMA Vrublevskių bibliotekos fondo naujienos mokslo istorijos tema.

 

Konferenciją rengė:

J. A. Krikštopaitis

B. Railienė

R. Juzefovičius

A. Noreika

N. Kardelis ir kiti Lietuvos kultūros tyrimų instituto teminių grupių nariai

 

Konferencijos SCIENTIA ET HISTORIA – 2016 programa doc formatu